Agentų-smogikų infiltravimo į partizanų gretas ir provokacijų praktika
3 teiginiai3 įrašai0 ryšių
MGB-KGB agentai-smogikai suvaidino svarbų vaidmenį galutinai sunaikinant ginkluotą rezistenciją Lietuvoje. Agentai buvo verbuojami ir iš čekistų, ir iš suimtų partizanų, o jų veikla buvo grindžiama griežta konspiracija.
MGB-KGB agentai smogikai suvaidino itin svarbų vaidmenį galutinai sunaikinant ginkluotą rezistenciją Lietuvoje. Agentų smogikų pagrindą sudarė atrinkti iš stribų gretų ir kitų sovietinių respublikų atsiųsti čekistai su panašios veiklos patirtimi. Taip pat agentai buvo verbuojami iš suimtųjų partizanų. Buvę partizanai naikino ne tik buvusius bendražygius, bet ir civilius šalies gyventojus. Civilius paprastai žudydavo siekdami sunaikinti galimus liudytojus ir taip „pridengti“ specialiąsias saugumo operacijas. . Smogikai veikdavo saugumo majoro Aleksejaus Sokolovo suformuotose vadinamosiose specialiosiose grupėse, kurioms paprastai vadovaudavo koks nors operatyvininkas. Tokių grupių priedangai naudota griežta konspiracija, o jų nariai faktiškai neturėjo galimybių pabėgti ar pasitraukti iš spec. grupių sudėties, nes tuojau pat „kompromatas“ būtų pamestas tikriesiems partizanams.
KGB kontržvalgybos sąvokų žodyne pateikiamas agentų-smogikų apibrėžimas. „Agentas-smogikas - valstybės saugumo organų agentas, kovinėmis priemonėmis vykdantis specialias užduotis. Paprastai jais verbuojami asmenys iš sovietinių patriotų, idėjiniu pagrindu, pasirengusių ryžtingiems veiksmams, pasirengusių rizikuoti savo gyvybe ir turinčių tam reikiamų asmeninių savybių. Taip pat agentais-smogikais galėdavo būti KGB organų sulaikyti ir užverbuoti priešiškų žvalgybinių-diversinių ir nacionalistinių gaujų nariai. 1940-1950 m. Vakarų Ukrainoje ir Baltijos šalių teritorijoje agentais-smogikais paprastai būdavo užverbuojami nacionalistinio pogrindžio nariai. Esant poreikiui agentai-smogikai apjungiami į kovines-agentūrines grupes. Valstybės saugumo komiteto (KGB) kontržvalgybos organai agentus-smogikus naudoja kaip kovos su priešiškomis žvalgybinėmis-diversinėmis grupėmis ir nacionalistinėmis gaujomis rezervą ypatinguoju laikotarpiu ar karo metu.“
MGB-KGB agentai smogikai suvaidino itin svarbų vaidmenį galutinai sunaikinant ginkluotą rezistenciją Lietuvoje. Agentų smogikų pagrindą sudarė atrinkti iš stribų gretų ir kitų sovietinių respublikų atsiųsti čekistai su panašios veiklos patirtimi. Taip pat agentai buvo verbuojami iš suimtųjų partizanų. Buvę partizanai naikino ne tik buvusius bendražygius, bet ir civilius šalies gyventojus. Civilius paprastai žudydavo siekdami sunaikinti galimus liudytojus ir taip „pridengti“ specialiąsias saugumo operacijas. . Smogikai veikdavo saugumo majoro Aleksejaus Sokolovo suformuotose vadinamosiose specialiosiose grupėse, kurioms paprastai vadovaudavo koks nors operatyvininkas. Tokių grupių priedangai naudota griežta konspiracija, o jų nariai faktiškai neturėjo galimybių pabėgti ar pasitraukti iš spec. grupių sudėties, nes tuojau pat „kompromatas“ būtų pamestas tikriesiems partizanams.
Šimonių girios operacija gerai atspindi apie 1948 m. susidariusią tendenciją. Sovietai visoje Lietuvoje ypač aktyviai ir efektyviai naudojo agentus-smogikus laisvės kovotojams aptikti ir sunaikinti, aktyviai vykdoma agentūrinė veikla infiltruojant agentus į partizanų gretas ir net į jų vadovybę. Partizanais apsimetę agentai-smogikai vykdė civilių gyventojų žudynes, diskredituodami partizanus tarp vietos gyventojų. Sovietų valdžia ūkininkus prievarta suvarė į kolūkius, taip juos nuskurdindami ir atimdami iš partizanų galimybę apsirūpinti maistu ir kita būtina materialia gyventojų parama. Šios kompleksinės priemonės galiausiai leido okupacinėms pajėgoms galutinai palaužti partizaninį judėjimą Lietuvoje.