Tad būt'ent 1218 metais ten nuvyko pirmieji Zemgalos asmenys, gy venę jų sostinėje Mežuotnėje (Mesojteti)1, prašydami vys kupą užtarti prieš juos puolančius lietuvius.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 353
Tad būt'ent 1218 metais ten nuvyko pirmieji Zemgalos asmenys, gy venę jų sostinėje Mežuotnėje (Mesojteti)1, prašydami vys kupą užtarti prieš juos puolančius lietuvius. J'iems buvo atsakyta, kad negali jie nei viltis kokio užtarimo, nei ti kėtis kokios vokiečių pagalbos tol, kol nepriims krikšto. Tik tuokart bus galima aniems sueiti su jais į sandėrį ir bičiuliautis kaip su broliais.
Tuomet vyskupas, sutelkęs savo krašto karius ir kryžiuočius, patraukė į Žemgalą, kur, kaip ir dera drau giškai elgiantis, apsistojo įkūręs stovyklą prie Mėžuotnės.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 353
Tuomet vyskupas, sutelkęs savo krašto karius ir \nkryžiuočius, patraukė į Žemgalą, kur, kaip ir dera drau\ngiškai elgiantis, apsistojo įkūręs stovyklą prie Mėžuotnės. \nSuėjo pas jį visos provincijos pirmieji asmenys, patikino \nsutinką su pasiūlymu, sutartu per pasiuntinius, priėmė \nkrikštą — iš viso per 300, neskaitant merginų ir vaikų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Tuomet vyskupas, sutelkęs savo krašto karius ir kryžiuočius, patraukė į Žemgalą, kur, kaip ir dera drau giškai elgiantis, apsistojo įkūręs stovyklą prie Mėžuotnės. Suėjo pas jį visos provincijos pirmieji asmenys, patikino sutinką su pasiūlymu, sutartu per pasiuntinius, priėmė krikštą — iš viso per 300, neskaitant merginų ir vaikų.