Santrauka
1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą, kuris apibrėžė žemės paėmimą į Valstybinį žemės fondą ir pirmenybę žemės gavėjams.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1922 m. vasario 15 d.
- datos: 1922 m. vasario 15 d.
- periodas: siuolaikine_istorija
- periodo_grupes: tarpukaris
- amziai: XX
- date_start: 1922-02-15
- date_end: 1922-02-15
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-011 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą. | c-001 | |
| t-012 Žemės reformos įstatymas į Valstybinį žemės fondą paėmė valstybinę žemę ir didesnę nei 80 ha privačią bei bažnytinių institucijų žemę. | c-001 | |
| t-013 Pirmiausia žemė buvo skiriama kariams savanoriams, bežemiams, mažažemiams valstiečiams, kaimo amatininkams ir kai kurioms įstaigoms. | c-002 | |
| t-014 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą. | c-001 | |
| t-015 Pirmiausia žemės gavo kariai savanoriai, bežemiai ir mažažemiai (turėję mažiau kaip 10 ha) valstiečiai, kaimo amatininkai, kai kurios valstybinės ir visuomeninės įstaigos. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą. Į Valstybinį žemės fondą paimta valstybinė žemė ir kiti privilegijų teisėmis iš caro valdžios gauti dvarai, visa prieš Lietuvos nepriklausomybę bermontininkų ar len- kų armijose kovojusių asmenų žemė, taip pat privačių asmenų, bažnyčių, vienuolynų ir kitų bažnytinių institucijų žemė, jei jos būta daugiau nei 80 ha.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmiausia žemė buvo skiriama kariams savanoriams, bežemiams, mažažemiams valstiečiams, kaimo amatininkams ir kai kurioms įstaigoms.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pirmiausia žemės gavo kariai savanoriai, bežemiai ir mažažemiai (turėję mažiau kaip 10 ha) valstiečiai, kaimo amatininkai, kai kurios valstybinės ir visuomeninės įstaigos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |