Istorinis įvykis

Žemaičių sukilimas 1418 m

sukilimas

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001

Įkūrus Žemaičių vyskupiją, baigėsi bažnytinių reikalų tvarkymo etapas ir prasidėjo katalikų tikėjimo įsąmoninimas žmonėse.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 129

Įkūrus vyskupiją, pasibaigė vienas Žemaičių krikšto etapas — bažnytinių reikalų tvarkymas, bet prasidėjo labai svarbus kitas— katalikų tikėjimo įsamoninimas žmonėse. Tam reikėjo ne tik laiko, bet ramybės ir laisvės, o žemaičiams bent iš pradžių trūko ir vieno ir kito. Kitais metais po vyskupijos įkūrimo Žemaitijoje sukėlė daug neramumų sukilimas. Mat, kai kurių apskričių bajorai, įvedus katalikų tikėjimą, buvo gavę daugiau teisių į savo nuosavybę: kaip ir aukštaičių bajorai, (^1) ) C.

t-002vidutinis

Žemaičių sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, apėmė Ariogalą, Kražius ir Medininkus, o Vytautas jį malšino du kartus.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 130

Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, kur buvo sudegintas Sudeikių dvaras, atsiliepė Airiogaloje, Kražiuose, pasiekė net Medininkus, kur gyveno vyskupas, ir kitas Žemaičių vietas. Daugiausia sukilėliai degino dvarus ir žudė jų savininkus; buvo užpuolę Klaipėdą ir sudegino Liepoją. Vytautas dukart malšino sukilimą, mirtimi nubausdamas 60 sukilimo vadų^1 ).