Sukilimas prasidėjo Raseinių apskrityje, kur buvo sudegintas Sudeikių dvaras, atsiliepė Airiogaloje, Kražiuose, pasiekė net Medininkus, kur gyveno vyskupas, ir kitas Žemaičių vietas. Daugiausia sukilėliai degino dvarus ir žudė jų savininkus; buvo užpuolę Klaipėdą ir sudegino Liepoją. Vytautas dukart malšino sukilimą, mirtimi nubausdamas 60 sukilimo vadų^1 ).
Įkūrus vyskupiją, pasibaigė vienas Žemaičių krikšto etapas — bažnytinių reikalų tvarkymas, bet prasidėjo labai svarbus kitas— katalikų tikėjimo įsamoninimas žmonėse. Tam reikėjo ne tik laiko, bet ramybės ir laisvės, o žemaičiams bent iš pradžių trūko ir vieno ir kito. Kitais metais po vyskupijos įkūrimo Žemaitijoje sukėlė daug neramumų sukilimas. Mat, kai kurių apskričių bajorai, įvedus katalikų tikėjimą, buvo gavę daugiau teisių į savo nuosavybę: kaip ir aukštaičių bajorai, (^1) ) C.