Vytenio žygis į Prūsiją ir Straisbergo apiplėšimas
2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Per žygį į Prūsiją lietuviai rugsėjo pabaigoje per šv. Mykolą apiplėšė Straisbergo miestą, kur žuvo daug bažnyčiose susirinkusių žmonių. Kojelavičius aiškina, kad Vytenis, galbūt dėl Livonijos karo ar ankstesnio pralaimėjimo, pasiuntė lengvosios raitijos būrius grobio į Prūsiją.
Šiek tiek vėliau Vytenis, gal bijo damas, kad po jo pergalės pablogėjusi Livonijos ordino padėtis, Prūsijos kryžiuočiams suteikus pagalbą ko voje prieš Rygą, nesustiprėtų, gal norėdamas gandais apie vidaus sąmyšius atgrasinti Prūsijos kryžiuočius nuo karo Livonijoje, o gai trokšdamas atsiteisti už pra laimėjimą, kurį patyrė prie Nojermiuieno sumušta jo kariauna, pasiuntė keletą P rū sija n io k o ja m a lengvosios raitijos būrių į lie tu v ių Prūsiją pasiieškoti grobio. Šis žygis iš pradžių labai se kėsi. Be kitos priešui padarytos žalos, apiplėšė Strais- bergo miestą rugsėjo pabaigoje per šventą Mykolą: žuvo daugybė žmonių, gausiai susirinkusių į bažnyčias. Pridarė ten lietuviai daug siaubingų šventvagysčių krikščionių šventyklose, bjauriai išniekino šventuosius indus; vis dėlto retai kada po tokių nusikaltimų ilgai užtrunka bausmė; grįždami atgal, šventvagiškieji plė šikai patyrė kerštą už dievybės paniekinimą: Kulmo komtūras Konradas Žakas juos visus ligi vieno išžudė.
Šiek tiek vėliau Vytenis, gal bijo damas, kad po jo pergalės pablogėjusi Livonijos ordino padėtis, Prūsijos kryžiuočiams suteikus pagalbą ko voje prieš Rygą, nesustiprėtų, gal norėdamas gandais apie vidaus sąmyšius atgrasinti Prūsijos kryžiuočius nuo karo Livonijoje, o gai trokšdamas atsiteisti už pra laimėjimą, kurį patyrė prie Nojermiuieno sumušta jo kariauna, pasiuntė keletą P rū sija n io k o ja m a lengvosios raitijos būrių į lie tu v ių Prūsiją pasiieškoti grobio. Šis žygis iš pradžių labai se kėsi. Be kitos priešui padarytos žalos, apiplėšė Strais- bergo miestą rugsėjo pabaigoje per šventą Mykolą: žuvo daugybė žmonių, gausiai susirinkusių į bažnyčias. Pridarė ten lietuviai daug siaubingų šventvagysčių krikščionių šventyklose, bjauriai išniekino šventuosius indus; vis dėlto retai kada po tokių nusikaltimų ilgai užtrunka bausmė; grįždami atgal, šventvagiškieji plė šikai patyrė kerštą už dievybės paniekinimą: Kulmo komtūras Konradas Žakas juos visus ligi vieno išžudė.