Santrauka
Vyriausiojo Lietuvos tribunolo reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galutinai jis buvo įkurtas 1581 m. Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Tribunolo teisėjais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vyriausiasis Lietuvos tribunolas buvo svarstytas keliuose Lietuvos seimuose ir galutinai įkurtas 1581 m. | c-001 | |
| t-002 Tribunolo teisėjais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vyriausiasis Lietuvos tribunolas buvo svarstytas keliuose Lietuvos seimuose ir galutinai įkurtas 1581 m.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vyriausiojo Lietuvos tribunolo reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galu- tinai jis buvo įkurtas 1581 m. Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tribunolo teisėjais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tribunolo teisė- jais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. Jie visada bū- davo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie va- sario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus. Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46. Iš pradžių buvo numatyta įkurti atskirą tribunolą ir Žemaičiams, bet 1588 m. Žemaičiai prisijungė prie to paties tribunolo ir rinkdavo į jį 3 savo de- putatus. Taigi nuo to laiko jau buvo 49 tribunolo nariai. Tri- bunolo posėdžiaujamomis vietomis buvo paskirti šie miestai: Vilnius, Trakai, Naugardukas ir Minskas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |