Paskesniai būk Otas, teutonų ciesorius, išsiuntęs tyčioms jau arkivyskupą Magdeburgo, vardu Vai tiekų (Adalbertą), į Parusnį netikėliams teisybę evangelijos skelbti, kursai, nemokėdamas kalbos lie tuvių, nieko gero nenuveikęs, namon sugrįžo1. Netikėliai tarės tuomi savo apjuoktas šventeny bes nuo krikščionų nugerbę ir užrūstintus savo die vus atlyžinę, vienok tarnus švento Vaitiekaus mūčelnyko paleidę sveikus, kurie pargrįžę namon Bo leslovui karaliui nelaimą Vaitiekaus apipasakojo.
Paskesniai būk Otas, teutonų ciesorius, išsiuntęs tyčioms jau arkivyskupą Magdeburgo, vardu Vai tiekų (Adalbertą), į Parusnį netikėliams teisybę evangelijos skelbti, kursai, nemokėdamas kalbos lie tuvių, nieko gero nenuveikęs, namon sugrįžo1.
Kas būdamas, vienok tuodu vyru daug tenai apkrikštijo gudų ir nuo to laiko prasideda jau gyvoti žodis Dievo ir teisybės gudų tautoj. Paskesniai būk Otas, teutonų ciesorius, išsiuntęs tyčioms jau arkivyskupą Magdeburgo, vardu Vaitiekų (Adalbertą), į Parusnį netikėliams teisybę evangelijos skelbti, kursai, nemokėdamas kalbos lietuvių, nieko gero nenuveikęs, namon sugrįžo1. Dešimtajame amžiuje rados vienok antras Vaitiekus, gimimo čekas, kilties vyras, du kartu vyskupas Prahos, ant galo zokanykas; tas, bedrausdamas ir begrėsdamas savo vientaučius nuo pasileidimo ir nuodėmių, taip jiems įsipiktino, jog, kėlusis ermyderiui namuose, palikinąs vyskupiją savo turėjo pas Boleslovą Kantrųjį, lenkų karalių, atsidanginti.
Netikėliai tarės tuomi savo apjuoktas šventeny bes nuo krikščionų nugerbę ir užrūstintus savo die vus atlyžinę, vienok tarnus švento Vaitiekaus mūčelnyko paleidę sveikus, kurie pargrįžę namon Bo leslovui karaliui nelaimą Vaitiekaus apipasakojo.
Netikėliai tarės tuomi savo apjuoktas šventenybes nuo krikščionų nugerbę ir užrūstintus savo dievus atlyžinę, vienok tarnus švento Vaitiekaus mūčelnyko paleidę sveikus, kurie pargrįžę namon Boleslovui karaliui nelaimą Vaitiekaus apipasakojo. Karalius lenkų Boleslovas, jutęs tą nelaimą Vaitiekaus, liepė jo kūną nuo netikėlių, noris visų brangiausiai, atpirkti, ko dėjęsis, išsiuntė karalius siuntinius į Parusnį. Bet netikėliai norėjo pagal smagumą kūno sidabro gauti lygų luitą.