Lietuvos ir Maskvos paliaubų pasiuntinybei vadovavo Petras Miškovskis, Stanislovas Glebavičius, Vaitiekus Kločka ir Jonas Sapiega. Lietuvos pasiuntiniams buvo nurodyta siekti, kad Maskvos valdovas atstatytų pilis, grąžintų belaisvius bei perbėgėlius ir įtrauktų Livonijos magistrą į sutartį. Lietuva ir Maskva sutarė paliaubų metu derėtis dėl amžinos taikos.
Ivanas atsakė, jog ir jis didžiai trokšta, kad visi krikščionys, sutelkę jėgas, sėkmingai pasipriešintų mahometonų tironijai, tačiau, priK ai atsirado v iltis su d a r y ti taiką, m askv ė n a i trečią k artą a p gu la Sm olen ską 5 7 2 verstas kariauti prieš Aleksandrą, tuo tarpu negali prisidėti prie bendros sąjungos. Esą jis niekad negalėsiąs užmiršti, kaip smarkiai jam kenkęs Aleksandras: neminint rusų tikėjimui padarytų senųjų skriaudų, visai neseniai su čekų bei vokiečių algininkais nuniokojęs Maskvos valstybės pakraščius, o praėjusiais metais suleidęs Užvolgio skitus į Seversko žemę. Vis dėlto jo, Ivano, širdis neatsisakanti taikos, jeigu Aleksandras neatmesiąs teisingų taikos sąlygų ir neatidėliodamas išleisiąs į Maskvą atsakingesnius pasiuntinius, kurie ir susitartų dėl taikos.
Kai šis iškeliavo iš Maskvos, Ivanas pasiuntė savo sūnų Dimitrijų su stipriomis jėgomis dar kartą pamėginti užkariauti Smolenską. Žymus karvedys Mikalojus Glebavičius jau buvo žuvęs, metų naštos slegiamas jo tėvas Jurgis, netekęs sūnaus, atsisakė sunkių karvedžio pareigų, visi šie pasikeitimai ir sužadino Ivanui viltį, jog dabar susilauksiąs kur kas didesnės sėkmės nei ligi šiol. Tačiau didžiai prityręs karvedys Stanislovas Kiška, tapęs po Jurgio vaivada, sutelkė kartu su įgulos viršininku Mikalojumi Sologubu pagalbines tarnybas ir sėkmingai atrėmė nuo pilies visus Maskvos antpuolius.
Lietuvos pasiuntiniams buvo nurodyta siekti, kad Maskvos valdovas atstatytų pilis, grąžintų belaisvius bei perbėgėlius ir įtrauktų Livonijos magistrą į sutartį.
Išvykstantiems pasiuntiniams buvo nurodyta, kad amžina taika galinti būti sudaryta, jeigu Maskvos valdovas priimsiąs šias svarbiausias są- 5 73 ## Puslapis 572 lygas: atstatyti pilis, sugrąSudaro šešerių m e tų žinti belaisvius bei perbėgėpa lia u b a s liūs ir įtraukti į sutarties tekstą Livonijos riterių magistrą. Vargais negalais abi pusės sutarė dėl šešerių metų paliaubų, tiesa, gana bjauriomis Lietuvai sąlygomis. Pavyko atgauti vieną kitą nereikšmingą pilį, bet neatgavo nei pabėgėlių, nei ištisų žemių, nei pagaliau didikų, prie Vedrošos paimtų į nelaisvę, kurie pasiliko Maskvos rankose.
Išvykstantiems pasiuntiniams buvo nurodyta, kad amžina taika galinti būti sudaryta, jeigu Maskvos valdovas priimsiąs šias svarbiausias są- 5 73 ## Puslapis 572 lygas: atstatyti pilis, sugrąSudaro šešerių m e tų žinti belaisvius bei perbėgėpa lia u b a s liūs ir įtraukti į sutarties tekstą Livonijos riterių magistrą. Vargais negalais abi pusės sutarė dėl šešerių metų paliaubų, tiesa, gana bjauriomis Lietuvai sąlygomis. Pavyko atgauti vieną kitą nereikšmingą pilį, bet neatgavo nei pabėgėlių, nei ištisų žemių, nei pagaliau didikų, prie Vedrošos paimtų į nelaisvę, kurie pasiliko Maskvos rankose.
Ivanas atsakė, jog ir jis didžiai trokšta, kad visi krikščionys, sutelkę jėgas, sėkmingai pasipriešintų mahometonų tironijai, tačiau, priK ai atsirado v iltis su d a r y ti taiką, m askv ė n a i trečią k artą a p gu la Sm olen ską 5 7 2 verstas kariauti prieš Aleksandrą, tuo tarpu negali prisidėti prie bendros sąjungos. Esą jis niekad negalėsiąs užmiršti, kaip smarkiai jam kenkęs Aleksandras: neminint rusų tikėjimui padarytų senųjų skriaudų, visai neseniai su čekų bei vokiečių algininkais nuniokojęs Maskvos valstybės pakraščius, o praėjusiais metais suleidęs Užvolgio skitus į Seversko žemę. Vis dėlto jo, Ivano, širdis neatsisakanti taikos, jeigu Aleksandras neatmesiąs teisingų taikos sąlygų ir neatidėliodamas išleisiąs į Maskvą atsakingesnius pasiuntinius, kurie ir susitartų dėl taikos.
Vis dėl to jo, Ivano, širdis neatsisakanti taikos, jeigu Alek sandras neatmesiąs teisingų taikos sąlygų ir neatidė liodamas išleisiąs į Maskvą atsakingesnius pasiunti nius, kurie ir susitartų dėl taikos.
Išvykstantiems pasiuntiniams buvo nurodyta, kad amžina taika galinti būti sudaryta, jeigu Maskvos valdovas priimsiąs šias svarbiausias są- 5 73 ## Puslapis 572 lygas: atstatyti pilis, sugrąSudaro šešerių m e tų žinti belaisvius bei perbėgėpa lia u b a s liūs ir įtraukti į sutarties tekstą Livonijos riterių magistrą. Vargais negalais abi pusės sutarė dėl šešerių metų paliaubų, tiesa, gana bjauriomis Lietuvai sąlygomis. Pavyko atgauti vieną kitą nereikšmingą pilį, bet neatgavo nei pabėgėlių, nei ištisų žemių, nei pagaliau didikų, prie Vedrošos paimtų į nelaisvę, kurie pasiliko Maskvos rankose.
Kai šis iškeliavo iš Maskvos, Ivanas pasiuntė savo sūnų Dimitrijų su stipriomis jėgomis dar kartą pamėginti užkariauti Smolenską. Žymus karvedys Mikalojus Glebavičius jau buvo žuvęs, metų naštos slegiamas jo tėvas Jurgis, netekęs sūnaus, atsisakė sunkių karvedžio pareigų, visi šie pasikeitimai ir sužadino Ivanui viltį, jog dabar susilauksiąs kur kas didesnės sėkmės nei ligi šiol. Tačiau didžiai prityręs karvedys Stanislovas Kiška, tapęs po Jurgio vaivada, sutelkė kartu su įgulos viršininku Mikalojumi Sologubu pagalbines tarnybas ir sėkmingai atrėmė nuo pilies visus Maskvos antpuolius.