Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

ivykis

Polocko pilies apgultis ir mūšis

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Tą matydamas, Mintautas norėjo juos iki nesusinėrus nukariauti, todėl, kuo veikesniai sukėlęs di džią kariauną lietuvių ir žemaičių, visų pirma ap gulė Polocko pilį, kurią kalavijonys su gudais su sinėrę gyniojo.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 302

Tą matydamas, Mintautas norėjo juos iki nesusi- nėrus nukariauti, todėl, kuo veikesniai sukėlęs di­ džią kariauną lietuvių ir žemaičių, visų pirma ap­ gulė Polocko pilį, kurią kalavijonys su gudais su­ sinėrę gyniojo. Negal aprašyti, su kokia kantrybe lietuviai į pilį laužės, o su kokia drąsybe tenai gu­ dai gynės. Lietuviai prisiartinę uždegė miestą, gudai su kalavijonimis, apgobti dūmais ir liepsnomis, šim­ tais lietuvių žemaičių guldė pamūriais, o lietuviai, kūnais savo brolių pasispirdami, vylyčias it sniegą į miestą drėbė ir, taranais mūrus griaudami, gau­ jas kalavijonų ir gudų irose laidojo.
t-002vidutinis

Kaipogi susirėmusios šalys laukuose Polocko per 7 dienas pjovęs, ne mušės, iki paskuojo, vienok aštuntąją perlaužę gudai su didžiu vargu rindą lietuvių nebnusimanė patys kaip žaimotis iš paimtųjų lietuvių ir žemaičių: kaipogi įraišioję gy vus į arklių uodegas.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 302

Jau buvo lie­ tuviai į pilį įsigrūdą, bet tuo tarpu kunigaikštis Nau- gardo Aleksandras, vadinamas Nevskiu, atėjo ant pagalbos Polockui. Tuo kartu lietuviai pilį palikini turėjo eiliuotis į rindą ir su rimtais neprieteliais lyg­ mėj grumtis. Kaipogi susirėmusios šalys laukuose Polocko per 7 dienas pjovęs, ne mušės, iki paskuo- jo, vienok aštuntąją perlaužę gudai su didžiu vargu rindą lietuvių nebnusimanė patys kaip žaimotis iš paimtųjų lietuvių ir žemaičių: kaipogi įraišioję gy­ vus į arklių uodegas tąsiojo po laukus, apmaudą ant jų gieždami.