Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Pitėjo Masiliečio kelionė į šiaurines jūras ir gintaringus krantus

Žemėlapis
Eiti į žemėlapį

Kraunami ryšiai...

Santrauka

340 m. pr. Kr. Masilijos astronomas ir jūrų keliautojas Pitėjas išplaukė į Atlanto vandenyną ir pasiekė Britanijos salas. Teodoras Narbutas Abalo salą siejo su Semba, aiškindamas, kad senoviniai jos krantai galėjo suklaidinti jūros keliautoją. Pasak Narbuto minimų autorių, gintaringos pakrantės buvo pažįstamos dėl IV a. pr. Kr. išsiplėtusios masiliečių prekybos alavu ir gintaru.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys
t-001 340 m. pr. Kr. Masilijos astronomas ir jūrų keliautojas Pitėjas išplaukė į Atlanto vandenyną ir pasiekė Britanijos salas.
t-002 Teodoras Narbutas Abalo salą siejo su Semba, aiškindamas, kad senoviniai jos krantai galėjo suklaidinti jūros keliautoją.
t-003 Pasak Narbuto minimų autorių, gintaringos pakrantės buvo pažįstamos dėl IV a. pr. Kr. išsiplėtusios masiliečių prekybos alavu ir gintaru.

Citatos

  • id: c-173903 citata_originali: | Norint palengvinti tokį žygį, kelionėn buvo išsiųstas įžy­ mus Masilijos astronomas ir jūrų keliautojas Pitėjas. Jis, gerai nustatęs išvykimo vietos, t. y. Masilijos uosto, geo­ grafinę padėtį, išplaukė į Atlanto vandenyną. Tai įvyko praėjus 90 metų po H imi Ikaro kelionės, arba 340 metais ¡prieš Kristaus gimimą. Sis keliautojas atvyko prie Brita­ nijos salų ir išsilaipino ¡pietryčių pusėje, prie Kanono ky­ šulio, 100 stadijų nuo žemyno atstumu3. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191021

  • id: c-173904 citata_originali: | O kalbėdami apie Abalo salą, geriausi ¡senovės tyrinėtojai, ir tai labiausiai įtikėtina, turi omeny šiandienę Sembą, kuri, būdama pu­ siasalis, dėl savo krantų, kurie aiškiai ¡skyrėsi nuo šian­ dienių, išties galėjo būti palaikyta sala: iš vienos pusės žiotys Priegliaus, įtekančio į gerokai sausumon įsirėžusią įlanką; iš kitos pusės Kuršių nerija, pertraukta ties Ra­ syte; pagaliau miškingos pakrantės galėjo lengvai suklai­ dinti jūros keliautoją, aprašinėjusį šią krašto dalį. Pitėjas turbūt priplaukė prie kranto ties Nogato žiotimis, nes vėliau ten dideliu laivu buvo atplaukęs Vulfstanas, — apie jį kalbėsime vėliau, — pasiekė Druso miestą, be to, iš ten išilgai krantų vieną ar porą dienų galėjo plaukti iki Sem­ bos. Čia ¡suprantame, kad tarp Nogato žiočių ir Sembos vidurio senovėje buvo gana toli į jūrą išsikišusi sausumos juosta, vadinta Vitlandija; ji iš dalies egzistavo XIII am­ žiaus pradžioje3. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191022

  • id: c-173905 citata_originali: | Pagaliau kurui kaip malkas vartojamą gintarą, kurio senovės Sembos gyven­ tojams netrūko, galima suprasti kaip iškasamas palmes, iš kurių kažkada sunkėsi gintaras, apie tai kalbėjome anksčiau; jų gal nemažai buvo išgaunama iš pakrančių smėlio sluoksnio arba jų išmesdavo jūra. 162 Pasak autorių, gintaringos pakrantės buvo pažįstamos dėl masiliečių prekybos, ypač alavu ir gintaru, išsiplėtu­ sios ir suklestėjusios IV amžiuje prieš Kristaus gimimą1. Senovės tyrinėtojai netgi padarė gana taiklių prielaidų, jog finikiečių, o gal ir masiliečių pirkliai turėję savo pre­ kyvietes, arba emporiurnus, Prūsijoje; iš jų viena buvusi Ilelados pusiasalyje, Scurgon2 ramovėje, o antra ■— Kul­ nie prie Vyslos3. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-191023