Pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas

PDF 120

1897 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius maždaug dabartinės Lietuvos ribose (be Klaipėdos krašto) siekė apie 2,7 mln. Apie 1,6 mln. (58 proc.) jų buvo etniniai lietuviai (prie lietuvių save priskyrė ir apie 28 proc. bajorų – tuomet bajorai sudarė 5,3 proc. visų krašto gyventojų), 13 proc. – žydai, 10 proc. – lenkai, 15 proc. – baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai kartu sudėjus. Miestuose gyveno apie 13 proc. krašto gyventojų. Tarp miestų gyventojų didžiausia tautinė grupė buvo žydai – apie 42 proc., toliau ėjo lenkai – apie 24 proc., lietuviai – apie 8 proc. Nors pastebimas lietuvių veržimasis į prekybą, verslą, gamybą, atskirose srityse pasiekimai dar nedideli – lietuvių pirklių būta tik 14, o žydų – 3 853... Vilnius tuo metu turėjo 155 tūkst. gyventojų (prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau 200 tūkst.), Kaunas – daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų.

PDF 117

Tačiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra bemaž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas. Pagal raštingumą etniniai lietuviai bemaž du kartus lenkė Rusijos vidurkį ir nusileido, neskaitant žydų, tik latviams ir estams, kurie legaliai mokėsi gimtąja kalba. Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno gubernijoje (skaičiuojant visus gyventojus) moterų raštingumas buvo didesnis nei vyrų: atitinkamai 55 proc. ir 52 proc. Sužlugdyta ir valdžios užmačia pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną kirilika.