ivykis

Pirmasis kryžiaus žygis į Lenkiją

1219 m.

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kryžiaus žygis esą paskelbtas ne pavergti ar kamuoti ne laisvėje pagonis, dėl to jų priešinimasis taptų dar įnirlingesnis: kryžiuočiai privalo laikyti save kovotojais, gi nančiais garbingus Išganytojo tikslus, susilaikyti nuo ko kių nors draudžiamų veiksmų ir.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 292

Bet kai į\nžygį leidosi kryžiuočių karinės pajėgos, be abejonės, pa\nlies Kristijono vadovaujamos, popiežius Honoratas jam \nliepė 1219 metų gegužės 12 ęlieną atskleisti kryžiuočiams \nir jų vadams tikruosius šventojo sumanymo siekius. Ir \nbūtent, kad jie esą pašaukti tik ginti naująją bažnyčią ir \nnaujakrikščius, o ne tenkinti žemiškąjį godumo potraukį. \nKryžiaus žygis esą paskelbtas ne pavergti ar kamuoti ne\nlaisvėje pagonis, dėl to jų priešinimasis taptų dar įnir- \nlingesnis: kryžiuočiai privalo laikyti save kovotojais, gi\nnančiais garbingus Išganytojo tikslus, susilaikyti nuo ko\nkių nors draudžiamų veiksmų ir visu kuo paklusti tenykš\nčio vyskupo valiai ir pamokymams. Дат buvo suteikta \nteisė bausti nusikaltėlius, taikant bažnyčios kanonus1. O \nbendras vadovavimas ir visi reikalai buvo patikėti Gnez- \nno arkivyskupui, pripažinus jį popiežiaus legatu1 2

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)

Bet kai į žygį leidosi kryžiuočių karinės pajėgos, be abejonės, pa lies Kristijono vadovaujamos, popiežius Honoratas jam liepė 1219 metų gegužės 12 ęlieną atskleisti kryžiuočiams ir jų vadams tikruosius šventojo sumanymo siekius. Ir būtent, kad jie esą pašaukti tik ginti naująją bažnyčią ir naujakrikščius, o ne tenkinti žemiškąjį godumo potraukį. Kryžiaus žygis esą paskelbtas ne pavergti ar kamuoti ne laisvėje pagonis, dėl to jų priešinimasis taptų dar įnir- lingesnis: kryžiuočiai privalo laikyti save kovotojais, gi nančiais garbingus Išganytojo tikslus, susilaikyti nuo ko kių nors draudžiamų veiksmų ir visu kuo paklusti tenykš čio vyskupo valiai ir pamokymams. Дат buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, taikant bažnyčios kanonus1. O bendras vadovavimas ir visi reikalai buvo patikėti Gnez- no arkivyskupui, pripažinus jį popiežiaus legatu1 2