Noris kryžėjai nebkliovės dauginus perkrikštais ir atėjūnais lietuvių, vienok Peluza išlūgojo nuo kamendoto Karaliaučiaus kelias dešimtis kryžėjų rinktinių ir jų vyresnįjį Goliną, kursai pirmesniuose žygiuose buvo atsiženklinęs.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Noris kryžėjai nebkliovės dauginus perkrikštais ir atėjūnais lietuvių, vienok Peluza išlūgojo nuo kamendoto Karaliaučiaus kelias dešimtis kryžėjų rinktinių ir jų vyresnįjį Goliną, kursai pirmesniuo- se žygiuose buvo atsiženklinęs. Peluza, nujautęs kozas, arba svodbą, to didžiūno, kursai jį iš tėvai- nės buvo išvaręs, užsikėto tą pačią dieną jam at- monyti, kurioje jis pačiojos. Minavotas Peluza nak- tovidu prisiartinęs tylu su kariauna pas pat jauno jo pilį, kurioje diduomenė susirinkusi linksminos; radęs tenai Peluza visa be sargties, vienus bege riančius, kitus bemiegančius, antpuolė su taip di džiu tranksmu ir smarkybe, jog svietas nebsusku- bėjo ginklą bepagrobti; 70 diduomių ir patį pilės jomylistą nugalavo, o jaunuosius su žmonomis nu galuotųjų ir vaikais, su 100 žirgų ir daugybe auk so, sidabro parvedė į Karaliaučių.