Santrauka
Dusburgietis teigia, kad apie penktąją atskalūnybę ir apie bausmę už ją Tais 1295 metais Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, apie kurį jau kalbėta, sielodamasis Tacito minimus germanus lemovius (Lemonii ar Lemovii — Tacitas P. Dusburgietis teigia, kad po to Karaliaučiaus komtūras negaišdamas sugrįžo su kariuomene iš Vonsdorfo [Unzatrapio] valsčiaus, norėdamas sutramdyti Notangos maištą. Dusburgietis teigia, kad vis dėlto, kai Karaliaučiaus komtūras sugrįžo, kaip jau esame sakę, su savo kariuomene, sembai, ypač valstiečiai, susimokė išžudyti visus savo kilminguosius ir netrukus užpuolė brolius bei tikinčiuosius, išsirinkę karvedžiu vieną jaunikaitį, vardu Naudžiotas.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Dusburgietis teigia, kad po to Karaliaučiaus komtūras negaišdamas sugrįžo su kariuomene iš Vonsdorfo [Unzatrapio] valsčiaus, norėdamas sutramdyti Notangos maištą. | c-002 | |
| t-003 Dusburgietis teigia, kad vis dėlto, kai Karaliaučiaus komtūras sugrįžo, kaip jau esame sakę, su savo kariuomene, sembai, ypač valstiečiai, susimokė išžudyti visus savo kilminguosius ir netrukus užpuolė brolius bei tikinčiuosius, išsirinkę karvedžiu vieną jaunikaitį, vardu Naudžiotas. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad po to Karaliaučiaus komtūras negaišdamas sugrįžo su kariuomene iš Vonsdorfo [Unzatrapio] valsčiaus, norėdamas sutramdyti Notangos maištą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tačiau dievas, kuris neleidžia, kad juo įtikėjusios tautos drebėtų iš baimės ir, gailestingai teikdamas taiką, saugo krikščionių žemes nuo visokiausių priešų, dieviška šviesa palaužė širdį kai kuriems atskalūnams, kurie atskleidė visas šios piktadarystės paslaptis. Po to Karaliaučiaus komtūras negaišdamas sugrįžo su kariuomene iš Vonsdorfo [Unzatrapio] valsčiaus, norėdamas sutramdyti Notangos maištą. Kai apie tai išgirdo Sklunijos valsčiaus vyrai, sugrąžino, gailėdamiesi nusikaltę, Karaliaučiaus broliams arklius, įsipareigodami ištikimai laikytis brolių bei tikėjimo. Kiti sugrąžino belaisvius, ir šitaip Notangos žemėje įsiviešpatavo ramybė.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad vis dėlto, kai Karaliaučiaus komtūras sugrįžo, kaip jau esame sakę, su savo kariuomene, sembai, ypač valstiečiai, susimokė išžudyti visus savo kilminguosius ir netrukus užpuolė brolius bei tikinčiuosius, išsirinkę karvedžiu vieną jaunikaitį, vardu Naudžiotas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vis dėlto, kai Karaliaučiaus komtūras sugrįžo, kaip jau esame sakę, su savo kariuomene, sembai, ypač valstiečiai, susimokė išžudyti visus savo kilminguosius ir netrukus užpuolė brolius bei tikinčiuosius, išsirinkę karvedžiu vieną jaunikaitį, vardu Naudžiotas, Juodučio sūnų, kuris su tuo sutiko, tačiau nenoromis, nes tuo metu negalėjo prieštarauti. Vis dėlto po 14 dienų Karaliaučiaus pilyje magistro bei brolių akivaizdoje jis atskleidė visas šios atskalūnybės paslaptis ir išvardijo svarbiausius jos sumanytojus. Todėl magistras ir kiti, turėdami omenyje, kad nebaudžiamas nusikaltimas skatina daugiau nusikalsti, įsakė visus, kurie turėjo šiokio tokio ryšio su tuo šlykščių nusižengimu, teisingojo dievo nuosprendžiu visaip iškankintus nužudyti, ir šitaip krikščionims buvo sugrąžinta taika.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |