Lietuvos metraštis pasakoja, kad Vytautas Naugardo vietininku paskyrė savo svainį Simoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Naugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .\n\nIr davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy\ntautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių \nauksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos \ndabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir \ndevynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, \nir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie\nčiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto \niždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, \nką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai\nliais \".
Lietuvos metraštis pasakoja, kad naugardiečiai pasižadėjo tarnauti Vytautui, duoti duoklę ir laikyti jį savo valdovu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Naugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .\n\nIr davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy\ntautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių \nauksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos \ndabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir \ndevynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, \nir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie\nčiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto \niždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, \nką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai\nliais \".
Lietuvos metraštis nurodo, kad Naugardas Vytauto iždui kasmet mokėjo dešimt tūkstančių auksinų, žirgus ir kailius, o Pskovas davė pusę tiek.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Naugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .\n\nIr davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy\ntautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių \nauksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos \ndabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir \ndevynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, \nir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie\nčiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto \niždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, \nką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai\nliais \".