t-001vidutinis
Vos buvo tas įsakymas Natangijoj apskelbtas, kaip tuojau rūstybė ir įbingimas visame krašte ap sireiškė ir aitra trakumo ūkėsus apniko; visų nar sieji ir godingieji, tarp jų — Govina, Stanta, Trinta, Misinas ir Sabinis, kilties vyrai, susirinkę slapta, guodės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Nujautęs tą, mistras didžiai supyko ir ketėjo vėl pilį suardyti, bet vildamos, jog lietuviai, šelpiami nuo mozūrų, didžiai stipriai remsis, todėl ir pats kuo stipresniai giriklavos, liepdamas alvienam ginklą pakeliančiam į tą karę traukti. Vos buvo tas įsakymas Natangijoj apskelbtas, kaip tuojau rūstybė ir įbingimas visame krašte apsireiškė ir aitra trakumo ūkėsus apniko; visų narsieji ir godingieji, tarp jų — Govina, Stanta, Trinta, Misinas ir Sabinis, kilties vyrai, susirinkę slapta, guodės viens kitam apie vargus, vergybą, nelaimas ir novis, kurios jų kraštą sluogavo ir novijo; regėdami pragare savo ūkę, darin sutarė Iiuosais mirti nekaip kruvinose ašarose bevargti ir jungą vilkti, įsakė tuojau iš įbingusiųjų stiprią kariauną sukelti, kurios karvedžiu Sabinį pakėlė, steigė lygia dalia ir samionis sukelti, ketėdami visų pirma pilės kryžėjų vėtravoti ir alvieną savo vyresnįjį paženklino, kurią jis turėjo užimti. Paskui pasiskaidė vyresnieji į visas apygardas krašto skubinti karėjus ginkluoti; tūli slapta įlindo į Sami ją tenai diduomenę sukelti, tuo tarpu nė vienas kryžėjas nejuto rengiamo sau pragaro, kaipogi alvienas tarė, jog svietas ginkluojąs į karę pagal jų įsakymą.