Abi šąli su visų didžiausia aitra ir narsybe susigrūmė ant skardžių Daugavos. Izias lavas garbingas drąsybe ir narsybe, sako, pats eila- vęs savo gudus į mūšą. Lietuvius bei žemaičius būk taip pat rėdęs vyras protu ir kantrybe galįs, kurio vardo vienok skaugė raštuose neįrašė.