Mindaugo žygis į Prūsiją ir Karaliaučiaus apsiaustis
2 teiginiai3 įrašai0 ryšių
Sudeginus po to Kurše Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau — į Prūsiją. Kojelavičiaus aiškinimu, Mindaugas po žygio į Prūsiją kurstė prūsus atsimesti nuo kryžiuočių ir, pasiuntęs žemaičių karių, vėl sukėlė karą.
Tuo žygiu atgavęs Žemaitiją bei Kuršą ir nusiaubęs Sembą, Mindaugas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog veltui puolęs Prūsiją, sukurstė žmones visame krašte atsimesti nuo kryžiuočių ir, pasiuntęs iš Žemaitijos į pagalbą karių, po kelerių metų vėl Prūsijoje sukėlė karą. Šitaip kryžiuočiai, įsivėlę į vidaus karą, nebegalėjo nė galvoti apie kerštą. Mat prūsai, išsirinkę vadus, atsimetė nuo krikščionybės ir sutartu laiku, prieš pat šv. Motiejaus dieną, visame krašte išgriovė bažnyčias, o kunigus, kunių valdovai nutarė sutelkti visas savo jėgas ir atremti laukinių siautėjimą.
105 ## Puslapis 104 bėgti; Saksonijos riteris Gebhardas, pavijęs to būrio paskutinę eilę, kalaviju nukirto vienam raiteliui galvą, tačiau lavonas be galvos bėgo kaip bėgęs nė nesusvyravęs daugelį varstų, nesitraukdamas iš bėgančiųjų rikiuotės ir nenukrisdamas nuo žirgo. Sudeginus po to Kurše Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau — į Prūsiją. Tenai, nusiaubus Sembą, buvo apsuptas Karaliaučiaus miestas, čekų karaliaus Otokaro visai neseniai įkurtas.