Mindaugo žygis į Prūsiją ir Karaliaučiaus apsiaustis
2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Sudeginus po to Kurše Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau — į Prūsiją. Kojelavičiaus aiškinimu, Mindaugas po žygio į Prūsiją kurstė prūsus atsimesti nuo kryžiuočių ir, pasiuntęs žemaičių karių, vėl sukėlė karą.
105\n\n## Puslapis 104\n\nbėgti; Saksonijos riteris Gebhardas, pavijęs to būrio\npaskutinę eilę, kalaviju nukirto vienam raiteliui gal\nvą, tačiau lavonas be galvos bėgo kaip bėgęs nė ne\nsusvyravęs daugelį varstų, nesitraukdamas iš bėgan\nčiųjų rikiuotės ir nenukrisdamas nuo žirgo. Sudeginus\npo to Kurše Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė\nbuvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau — į Prūsiją. Tenai,\nnusiaubus Sembą, buvo apsuptas Karaliaučiaus mies\ntas, čekų karaliaus Otokaro visai neseniai įkurtas.
Tuo žygiu atgavęs Že maitiją bei Kuršą ir nusiaubęs Sembą, Mindaugas, ne norėdamas, kad atrodytų, jog veltui puolęs Prūsiją, sukurstė žmones visame krašte atsimesti nuo kryžiuo čių ir, pasiuntęs iš Žemaitijos į pagalbą karių, po ke- lerių metų vėl Prūsijoje sukėlė karą. Šitaip kryžiuo čiai, įsivėlę į vidaus karą, nebegalėjo nė galvoti apie kerštą. Mat prūsai, išsirinkę vadus, atsimetė nuo krikš čionybės ir sutartu laiku, prieš pat šv. Motiejaus die ną, visame krašte išgriovė bažnyčias, o kunigus, ku- nių valdovai nutarė sutelkti visas savo jėgas ir atremti laukinių siautėjimą.