Narbutas nurodo, kad didysis magistras Henrikas Kniprodė Lietuvoje parinko tvirtovei vietą prie Nemuno žemiau Kauno ir pavadino ją Marienburgu, arba Marijos kalnu. Statant Marienburgo tvirtovę, lietuviai du kartus užpuolė sargybą, mėgindami sutrukdyti statybai, tačiau po įnirtingo mūšio buvo atremti.
Narbutas nurodo, kad didysis magistras Henrikas Kniprodė Lietuvoje parinko tvirtovei vietą prie Nemuno žemiau Kauno ir pavadino ją Marienburgu, arba Marijos kalnu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Tą tikslą turėdamas, didysis magistras H enri kas Kniprodė išsirengė į Lietuvą parinkti vietą, tam reikalui tinkamą. Buvo nusižiūrėtos kalvos, žemiau Kauno, visai pa lei Nem uną prigludusios, prie skardingo tarpeklio, nuo ku rio šlaito atsiveria platus tos upės dešiniojo kranto reginys; padėtis žadanti būti visokeriopai patogi. Tą tvirtovę pavadi no Marienburgu, tai yra Marijos kalnu*.
Statant Marienburgo tvirtovę, lietuviai du kartus užpuolė sargybą, mėgindami sutrukdyti statybai, tačiau po įnirtingo mūšio buvo atremti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Prieš pra- 1 Iš Foigto darbų (t. V. - P. 191, 192). Reikia pažymėti, kad senosiose kryžiuočių sutartyse Jurbarkas nėra vadinamas Georgenburgu, kaip kad iki dabar jo vardą vokiečiai rašo, bet Jurgenburg arba Jurgenbork. 21810 metais, pavasarį, kalnui slūgstant minėtame tarpeklyje, Zapyš kyje, taip atsivėrė sienos kampo pamatai, kad buvo galima pamatyti gi liausius pamatus didžiulio statinio, kitaip sakant, sienos, juosusios pilį, stovėjusią ant kalvos, kurią laikui bėgant paplovė tiek patvinęs Nemunas, 184 dedant darbus pastatytos užkardos, aplink įrengti įtvirtini mai ir praėjimai užstoti ginkluotų žmonių; vyko tai balan džio mėnesį. Ir kaipgi, netrukus lietuviai du kartus buvo užpuolę sargybą, norėdami sutrukdyti statybą, tačiau po įnir tingo mūšio buvo atremti