Istorinis įvykis

Lietuvos atsisakymas žygiuoti į Vilnių Vokietijos ir Lenkijos karo metu

1939 m. rugsėjis

3 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Užpuolusi Lenkiją, Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių ir žadėjo paramą aviacija, tankais bei artilerija.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 183

O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija.
t-002vidutinis

Sovietai taip pat nepatarė Lietuvai imti Vilniaus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 183

Kitaip Lietuva būtų tapusi agresore ir sugadintų santykius su anglais ir prancūzais. Nepatarė imti Vilniaus ir sovietai.
t-003vidutinis

Vokietijos ir Lenkijos karo metu voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai ragino Lietuvos vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 183

O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija.