t-001vidutinis
1391 m. kryžiuočių kariaunai žygiuojant į Vilnių, paaiškėjo, kad lietuviai keturių–penkių mylių atstumu nuniokojo miesto apylinkes, iškeldino žmones ir panaikino galimybes apsirūpinti maistu, todėl atsisakyta ryžtingo puolimo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Prie Visevaldės jis persikėlė per Nerį; pastarąją tvirtovę apsupo Li vonijos riteriai ir bemaž tuo pat metu užėmė, tikriausiai taip pat Vytauto tarpininkaujami; vis dėlto trys šimtai bajorų ilgai nenorėjo ginklo padėti, galop buvo paimti nelaisvėn. Neilgai buvo laukta, kol prisijungs Livonijos magistras, kuris, prie Vi sevaldės persikėlęs per Nerį, kartu su Vytautu priartėjo prie pagrindinės armijos. Kariauna jau žygiavo tiesiai Vilniun, kai pasiekė žinia, kad lietuviai patys miesto apylinkėse keturių-pen kių mylių atstumu viską aplink sunaikino, žmones iškeldino ir visas galimybes apsirūpinti maistu likvidavo. Po paskutinio pa sitarimo buvo pripažinta esant neįmanoma šiuo rudens laiku ir taip susiklosčius aplinkybėms imtis ko nors ryžtingo prieš Lie tuvos sostinę.