1363 m. kryžiuočių žygis buvo nukreiptas į Aukštaitiją, o jo metu niokotos Ariogalos apylinkės ir pulta Pernarava. Po pergalės kryžiuočiai persikėlė per Nevėžį, sudegino Labūnavos pilį ir prie Žeimių pakartojo šį veiksmą.
1363 m. kryžiuočių žygis buvo nukreiptas į Aukštaitiją, o jo metu niokotos Ariogalos apylinkės ir pulta Pernarava.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Šio žygio tikslas buvo Aukštaitija. M aršalka patraukė pirmas, ke lią palengvindamas, už jo, įžymių atvykėlių ir Sambijos vys kupo lydimas, nem ažą kariauną vesdamas, traukė didysis magistras, davė įsakymą ir Livonijos magistrui Arnoldui Fi- tingofui, kad su savo riteriais tarp Nevėžio ir Neries prie jo prisijungtų. Pirm iausia keturias dienas buvo niokojamos Ariogalos apylinkės. Po to vokiečiai netikėtai užgriuvo Per naravos kaimą, netoli kurio turėjo būti Romovės šventovė, ten nemažai žmonių pagauta nelaisvėn, kadangi šis puoli mas nebuvo iš anksto numatytas.
Po pergalės kryžiuočiai persikėlė per Nevėžį, sudegino Labūnavos pilį ir prie Žeimių pakartojo šį veiksmą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Gavęs pranešimą apie tai, didysis magistras išvyko tiesiai į tą stovyklą, naktį apėjo ir sulig aušra taip neti kėtai smogė, kad didesnę dalį sutriuškino, o likusius išvaikė. Ta pergale užsigarantavę sėkmę, kryžiuočiai persikėlė per Ne vėžį, užpuolė Labūnavos pilį, sudegino, nuvyko prie Žeimių ir ten tą patį padarė.