t-001vidutinis
Aprašydamas 1394 m. kryžiuočių antpuolį, Narbutas mini nežinomoje Lietuvos pilyje buvusį šimto pėdų tunelį, vedusį į požeminę vandens cisterną.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Persikėlę per tą upę, pasuko į Kaniavą per vietoves, kur ligi šiol yra parapijų centrai - Rodūnia ir Nočia, atvyko prie Drogezino, anot kronikininkų, pilaitės, dabar - Drucminų (Dručminy) kaimas, kurį užėmė; iš ten į M erkinę - ir tenykštę pilaitę ištiko toks pat 1 Mano krašto padavimų ir pasakų rinkinyje* yra žinių ir apie Naugarduko pilį. Po kalnu, ant kurio ji stovėjo, turėjo būti požeminiai perėjimai arba tunelis apgulties metu pabėgti ir atsinešti vandens. Vienoje iš Lietuvos pilių, kurios pavadinimas jau užmirštas, toks tunelis, šimto pėdų ilgio, leidosi iki požeminės cisternos, įtaisytos per sieksnį žemiau Nemuno, iš kur, vežant arkliais kilnojamąjį įrenginį, apsupties metu buvo imamas vanduo. 436 likimas. Pagaliau, Nemuną radę jau betvinstantį, persikėlė į kairįjį krantą ir skubiai patraukė Prūsijon. Grobis turėjo būti du tūkstančiai du šimtai belaisvių, tūkstantis keturi žirgai ir daugybė galvijų1