t-001vidutinis
Nevildamies kryžėjai vienu žygiu sūdaujų už kariauti norėjo bent kaip taip juos trukinti, idant jie neturėtų pragumo eiti terioti kryžėjų krašto.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 448
Gyventojai pa tys už visus lietuvius juo kantresni ir narsesni ir nuo mažų dienų jau į karę ir kovės įpratę, kas dieną grumdamies su tauriais, briedžiais, meškomis ir šernais neišžengiamose giriose: kaipogi alviena- me reikale vieni patys galėjo 6000 joties ir daugy bę pėsčiųjų sukelti1. Nevildamies kryžėjai vienu žygiu sūdaujų už kariauti norėjo bent kaip taip juos trukinti, idant jie neturėtų pragumo eiti terioti kryžėjų krašto. To dėjęsi, vokyčiai pradėjo juos tuointimpiniais ant puoliais skardyti ir novyti, visa teriodami ir gaišin dami, kaipogi mistras kryžėjų su didžia kariauna metuose 1277 įpuolė į Sūdaujų kraštą, kurio visą sritį, Kiemenava vadinamą, baisiai baisesniai nute- riojo, pasalu antpuolęs bedirbančius žmones vienus iškirto, kitus į vergus pavarė.