Kryžėjų žygis į Sūdaujus

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Gyventojai pa­ tys už visus lietuvius juo kantresni ir narsesni ir nuo mažų dienų jau į karę ir kovės įpratę, kas dieną grumdamies su tauriais, briedžiais, meškomis ir šernais neišžengiamose giriose: kaipogi alviena- me reikale vieni patys galėjo 6000 joties ir daugy­ bę pėsčiųjų sukelti1. Nevildamies kryžėjai vienu žygiu sūdaujų už­ kariauti norėjo bent kaip taip juos trukinti, idant jie neturėtų pragumo eiti terioti kryžėjų krašto. To dėjęsi, vokyčiai pradėjo juos tuointimpiniais ant­ puoliais skardyti ir novyti, visa teriodami ir gaišin­ dami, kaipogi mistras kryžėjų su didžia kariauna metuose 1277 įpuolė į Sūdaujų kraštą, kurio visą sritį, Kiemenava vadinamą, baisiai baisesniai nute- riojo, pasalu antpuolęs bedirbančius žmones vienus iškirto, kitus į vergus pavarė.