t-001vidutinis
Nevildamies kryžėjai vienu žygiu sūdaujų už kariauti norėjo bent kaip taip juos trukinti, idant jie neturėtų pragumo eiti terioti kryžėjų krašto.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Gyventojai patys už visus lietuvius juo kantresni ir narsesni ir nuo mažų dienų jau į karę ir kovės įpratę, kas dieną grumdamies su tauriais, briedžiais, meškomis ir šernais neišžengiamose giriose: kaipogi alviename reikale vieni patys galėjo 6000 joties ir daugybę pėsčiųjų sukelti1. Nevildamies kryžėjai vienu žygiu sūdaujų užkariauti norėjo bent kaip taip juos trukinti, idant jie neturėtų pragumo eiti terioti kryžėjų krašto. To dėjęsi, vokyčiai pradėjo juos tuointimpiniais antpuoliais skardyti ir novyti, visa teriodami ir gaišindami, kaipogi mistras kryžėjų su didžia kariauna metuose 1277 įpuolė į Sūdaujų kraštą, kurio visą sritį, Kiemenava vadinamą, baisiai baisesniai nuteriojo, pasalu antpuolęs bedirbančius žmones vienus iškirto, kitus į vergus pavarė.