c-001
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
O tada
kunigaikštis Mykolas atskubėjo su kairiuoju sparnu ir,
perėjęs per upę, smogė visiems totorių pulkams ir per
skėlė juos į dvi dalis. Tada atsigavo ir tie mūsų deši
niojo sparno žmonės ir taip pat smogė jiems, ir iš abie
jų pusių taip sumaišė totorių pulkus, kad totoriai ne
tik kautis nebegalėjo, bet ir akių bei rankų nebedrįso
prieš Lietuvos kariuomenę pakelti.
Kunigaikštis Mykolas su visa kariuomene vijosi
juos iki Cepros upės2 ’, imdamas nelaisvėn ir žudyda
mas. Ir kai totoriai pribėgo Ceprą, bemaž visi upėje ir
pelkėje prigėrė; taip daug totorių ir jų arklių buvo
upėje ir pelkėje, jog lietuviai galėjo joti raiti ir pėsti
pereiti, lipdami per totorių ir jų arklių lavonus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
c-002
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Tai
gi, kuriant legendinių Lietuvos kunigaikščių vardus, lo
kalizuojant legendinės Lietuvos istorijos įvykius, buvo
nusižiūrima ne apskritai į Lietuvos vietoves, o dauge
liu atvejų į tas vietoves, kurios buvo Alberto Goštau
to nuosavybė. Verta pridurti, kad vienas iš Alberto
Goštauto dvarų prieš 1522 m. buvo LiachovičiaiM . Jie
yra vos už keliolikos km nuo Klecko, o kaip tik Klec-
ko mūšio (1506 m.) aprašymas su daugybe minimų ja
me vietovardžių buvo vienas iš N. N. Ulaščiko argu
mentų, kuriuo jis rėmė savo spėjimą apie Bychovco
kronikos kilmę iš Naugarduko ar Slucko krašto.
c-003
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Tą pačią dieną, antradienį didikai su savo ka
riuomene nakvojo kaime prie Lipos l9 , nepriėję Male-
vo 2 0 , o rytojaus dieną, trečiadienį, rugpjūčio mėnesio
šeštąją, mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus persimainymo
dieną, anksti atsikėlę ir, kaip pridera prieš mūšį. su
tvarkę būrius, nuėjo tiesiai į Klecką. Etmonas ponas
Stanislovas Petravičius Kiška tuo melu sunkiai susirgo
ir visai nebegalėjo išsilaikyti balne, bet dėl didelio svar
bumo įsakė vežioti jį su vežimu.
Ir didikai, matydami, kad etmonas labai serga ir kad
be jo kariuomenėje nebus jokios tvarkos, nutarė ir pa
vedė tą sykį etmono pareigas kunigaikščiui Mykolui
Glinskiui ir teikėsi būti visi jam paklusnūs.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
c-004
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
O tuos nedaugelį totorių, kurie pabėgo su chanai-
čiais, gaudė bebėgančius Slucko, Petrikovičių, Ovručo,
2itomiro, Volynės keliais į visas puses, lietuviai žudė
ir atiminėjo grobį. Labai maža jų grįžo į Ordą.
Ir patyrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė begalinį
dievo gailestingumą, o Korano giminė — neapsakomą
kraujo praliejimą. Kunigaikštis Mykolas Glinskis ir
Lietuvos kariuomenė tą dieną pasiliko prie lavonų, vi
są dieną jodinėdami ir vaikydamiesi aplink Ceprą ir už
Cepros, paėmė arba nukovė daugybą totorių, sugrįžo
į kariuomenės stovyklą prie Klecko, vesdamiesi su sa
vimi daug belaisvių ir turėdami rankas pilnas aukso,
ir sidabro, ir ginklų, ir drabužių, ir brangių žirgų. Ku
pini neapsakomo džiaugsmo ir linksmybės, ramiai pra
leido tą naktį 2 S .
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Nėra citatų pagal pasirinktus filtrus.