Santrauka
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kęstutis sužinojo apie slaptą Jogailos taiką su Prūsų ir Livonijos kraštais. Lietuvos metraštis pasakoja, kad po to Kęstutis nužygiavo į Vilnių, užėmė miestą ir paėmė Jogailą, jo brolius bei motiną į nelaisvę.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: po Algirdo mirties, Jogailos valdymo pradžioje
- datos:
- po Algirdo mirties, Jogailos valdymo pradžioje
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
t-001 Lietuvos metraštis pasakoja, kad po to Kęstutis nužygiavo į Vilnių, užėmė miestą ir paėmė Jogailą, jo brolius bei motiną į nelaisvę.
| c-001 | |||||||||
t-002 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Jogaila prisiekė ištikimybę Kęstučiui ir pažadėjo Vilniaus nebereikalauti.
| c-002 | |||||||||
t-003 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kęstutis sužinojo apie slaptą Jogailos taiką su Prūsų ir Livonijos kraštais ir laikė tai išdavyste.
| c-001 | |||||||||
t-004 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kęstutis paėmė į savo rankas Jogailos žemes, pilis, auksą, iždą ir žirgyną.
| c-001 | |||||||||
t-005 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Jogaila nesilaikė pažado Kęstučiui ir vėl užėmė Vilnių, kai Kęstutis buvo karo žygyje.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Mūsų tėvas šito padaryti, atimti iš jo Vilnių, visiškai nenorėjo dėl savo brolio, kaip vyriau siojo, ir kunigaikštį Jogailą pasodino Vilniaus pilyje ir saugojo jį iš visų pusių, kol jis paaugo ir kol prie jo priprato žmonės. Ir paskui mūsų tėvas patyrė iš kai kurių savo drau gų, kad kunigaikštis Jogaila be mūsų tėvo žinios, nu slėpdamas nuo mūsų tėvo, sudarė taiką su Prūsų kraštu ir su Livonijos kraštu ir mūsų tėvą išdavė; tasai, kurs turėjo ir prižadėjo kariauti, nebenorėjo mūsų tėvui pa dėti ir nuolatos galvojo tik, kaip mano tėvą ir mane patį sugauti ir kaip mano tėvą ir mane nužudyti ir mū sų žemę pasiglemžti. Mūsų tėvas šitą tikrai patyrė ir, pamatęs ant savo galvos nelaimę, nužygiavo į Vil nių, užėmė Vilnių, paėmė į nelaisvę patį kunigaikštį Jogailą, ir jo brolius, ir jo motiną, ir jo visas žemes bei pilis jis paėmė taip pat į savo rankas; ir jo auksą, ir iždą, ir žirgyną, viską tą jis paėmė.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Mūsų tėvas šitą tikrai patyrė ir, pamatęs ant savo galvos nelaimę, nužygiavo į Vil nių, užėmė Vilnių, paėmė į nelaisvę patį kunigaikštį Jogailą, ir jo brolius, ir jo motiną, ir jo visas žemes bei pilis jis paėmė taip pat į savo rankas; ir jo auksą, ir iždą, ir žirgyną, viską tą jis paėmė. Tačiau mūsų tėvas, vengdamas apie save piktų kal bų ir nenorėdamas nieko iš savo giminės išvyti, sugrą žino jam visą jo tėvo dalį — Vitebską ir kitas sritis, kurios buvo jo tėvo,— ir auksą, ir iždą, ir žirgyną, o ku nigaikštis Jogaila prižadėjo mūsų tėvui su savo motina ir savo broliais ir prisiekė ištikimybę, sutvirtindamas tai raštais ta prasme, kad jis Vilniaus niekados nebe- reikalaus ir bus mūsų tėvui paklusnus savo tėvo dalyje Vitebske. Ir po to tačiau tiesos nesilaikė ir užėmė Vil nių prieš mūsų tėvą: tuo metu mūsų tėvas buvo karo žygyje.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|