Įėjusiu į Juodgirėnus (šiandien Baltaisiais Gudais vadinamus) pasiskaidė į žaras ir, apygardas Polocko baisiai nuteriojusiu, į pačią pilį mojavo laužtis, bet šiuo kartu lio vusiuos tą daryti, nusluoguotu visokiomis gėrybėmis pagrįžo laimingai į Kernavę, savo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Kad taip nevyko lietuvių giminėms vakaruose kariauti, vienok pietuose laimingesniai jos grūmės, kaipogi Kernius, Lietuvos kunigaikštis, pasibandęs su Gimbutu, Žemaičių valdymieru, gudams kerš- Ю65 tau j ant, traukė vėl jų kariauti. Įėjusiu į Juodgirė- nus (šiandien Baltaisiais Gudais vadinamus) pasis- kaidė į žaras ir, apygardas Polocko baisiai nuterio- jusiu, į pačią pilį mojavo laužtis, bet šiuo kartu lio vusiuos tą daryti, nusluoguotu visokiomis gėrybėmis pagrįžo laimingai į Kernavę, savo buveinę1. Įgavus ūkės valdžią Vladislovui Hermanui, bro liui Boleslovo Drąsiojo, ne vien pamezonys, nes gu dai ir pamariai lenkų nebklausė ir duoklės nebdavė.