Kernavės sueiga po Germanto mirties ir Giligino paskelbimas valdovu
2 teiginiai1 įrašas0 ryšių
Kernavės didikų sueigoje Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, o jo broliui Trobiui patikėta pavaldžioji Žemaitija. Kojelavičiaus pasakojime Giliginui kalavijo ir lazdos įteikimas reiškė vainikavimo paprotį ir valdžios suteikimą.
Rūmų maršalas, paraginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją galią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur. Giliginas valdė ne ilgiau kaip trejus metus: bemaž nieko įsidėmėtina tais laikais neįvyko, išskyrus kelis niokojamus žygius į Lenkiją, tiesa, ir juos ne visus sumini rašytojai.
Rūmų maršalas, paraginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją galią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur. Giliginas valdė ne ilgiau kaip trejus metus: bemaž nieko įsidėmėtina tais laikais neįvyko, išskyrus kelis niokojamus žygius į Lenkiją, tiesa, ir juos ne visus sumini rašytojai.