Santrauka
Kernavės didikų sueigoje Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, o jo broliui Trobiui patikėta pavaldžioji Žemaitija.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Kernavės didikų sueigoje Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, o jo broliui Trobiui patikėta pavaldžioji Žemaitija.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kernavės didikų sueigoje Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, o jo broliui Trobiui patikėta pavaldžioji Žemaitija.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon Vestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas ir žuvo. Netrukus po to Lietuvoje baigė dienas ir Ger mantas. Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta są lyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaik ščiui.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|