t-001vidutinis
Nebtverdamies Padaugavio perkrikštai tokiomis novėmis visų pirma patrako ūkinykai Turaidos apy gardoj, kurie, možėdamos savo galia, patelkė į karę dar tolesnius latvius ir žemaičius, kurie, persikėlę per Daugavą, atėjo nakčia pagal Kūčių dieną į Turaidą.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 203
Nebtverdamies Padaugavio perkrikštai tokiomis novėmis visų pirma patrako ūkinykai Turaidos apygardoj, kurie, možėdamos savo galia, patelkė į karę dar tolesnius latvius ir žemaičius, kurie, persikėlę per Daugavą, atėjo nakčia pagal Kūčių dieną į Turaidą, auštant persikėlę per Gaują, paskydo po kaimas, kuriose tenai antpuolę vokyčius ir perkrikštus, jiems algaujančius, vienus iškirto, kitus varė į vergus, plėšė ir drevėj o, ką užeidami. Kalėdų dieną Kaupapilės bažnyčioj, dviem kunigam mišias belaikant, žmonys, išgirdę lietuvius ir žemaičius atėjusius, kūlvertiniais grūdos iš bažnyčios laukan; vieni muko stačiai į krūmus, kiti namo spruko, tuo tarpu lietuviai ir žemaičiai ant savo greitų žirgų pačiame pabažnyčy skraidė, kiti, sumūkę į kleboniją, drevėj o javus, gyvolius, turtus ir, ką rasdami, krovė į savo vežimus. Taip bedrevėjant kleboniją, mišios bažnyčioj pasibengė; kunigu, nemintančiu, ką bedaryti, surinkusiu bažnyčios daiktus, zokrastijos kerčioj aptūpusiu saugojo*.