t-001vidutinis
Nebtverdamies Padaugavio perkrikštai tokiomis novėmis visų pirma patrako ūkinykai Turaidos apy gardoj, kurie, možėdamos savo galia, patelkė į karę dar tolesnius latvius ir žemaičius, kurie, persikėlę per Daugavą, atėjo nakčia pagal Kūčių dieną į Turaidą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Nebtverdamies Padaugavio perkrikštai tokiomis novėmis visų pirma patrako ūkinykai Turaidos apy gardoj, kurie, možėdamos savo galia, patelkė į karę dar tolesnius latvius ir žemaičius, kurie, persikėlę per Daugavą, atėjo nakčia pagal Kūčių dieną į Tu- raidą, auštant persikėlę per Gaują, paskydo po kai mas, kuriose tenai antpuolę vokyčius ir perkrikš tus, jiems algaujančius, vienus iškirto, kitus varė į vergus, plėšė ir drevėj o, ką užeidami. Kalėdų dieną Kaupapilės bažnyčioj, dviem kuni gam mišias belaikant, žmonys, išgirdę lietuvius ir žemaičius atėjusius, kūlvertiniais grūdos iš bažny čios laukan; vieni muko stačiai į krūmus, kiti namo spruko, tuo tarpu lietuviai ir žemaičiai ant savo greitų žirgų pačiame pabažnyčy skraidė, kiti, su mūkę į kleboniją, drevėj o javus, gyvolius, turtus ir, ką rasdami, krovė į savo vežimus. Taip bedrevėjant kleboniją, mišios bažnyčioj pasibengė; kunigu, ne- mintančiu, ką bedaryti, surinkusiu bažnyčios daik tus, zokrastijos kerčioj aptūpusiu saugojo*.