Istorinis įvykis

Kalavijonų ir kryžėjų suvienijimas

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Grįžtantiems namo kalavijo ninis paskelbė rūmuose ciesoriaus, jog popiežius pi lį Revelio atdavė viešpačiui danų, bet visus kraš tus, iki nuveikiant netikėlius, turi Valdemaras su grąžinti kalavijonims; tas jiems didžiai netiko, ir vienas tarp jų supykęs.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 282

Taip sunėrė du zokanu vokyčių, kuri dingstis pervertė visą šiaurę. Grįžtantiems namo kalavijoninis paskelbė rūmuose ciesoriaus, jog popiežius pilį Revelio atdavė viešpačiui danų, bet visus kraštus, iki nuveikiant netikėlius, turi Valdemaras sugrąžinti kalavijonims; tas jiems didžiai netiko, ir vienas tarp jų supykęs pasakė: „Jei tas būt pirma nutikęs, dievži niekada nebūtumėm susinėrę". Tas suvienavimas tų zokanų nutiko balandžio mėnesy metuose 1237. Tuojau didysis mistras Zalca išsiuntė brostviu Heldrungeną ir Gerlachą į Marburgą, kur Liudvikas Oetingenas, vietinykas d. mistro, žiemą buvo dar sugrįžęs su įsakymu, idant kuo veikesniai 60 brostviu nurėdytų į Padaugavį į vietą išmuštųjų, ketėdamas ir pats į Marburgą netrukus atkeliauti į visuotinę kapitulą brostviu kryžėjų, idant tenai pasiteirautų apie reikalus savo zokano.

t-002vidutinis

Žinoma buvo, kaip vir siaus minavo jau, jog vyskupai Rygos pradžioj kalavijonų brostvą įkūrė, darin visuomet jų valdymierais darės ir nuo paties popiežiaus daug kartų patvirtintais.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 283

Žinoma buvo, kaip vir siaus minavo jau, jog vyskupai Rygos pradžioj kalavijonų brostvą įkūrė, darin visuomet jų valdymierais darės ir nuo paties popiežiaus daug kartų patvirtintais. Noris Zalca pats su popiežium apie tą buvo kalbėjęs, vienok metuose 1237, 14 dienoj gegužės mėnesio apskelbė bulę apie suvienavimą kalavijonų su kryžeiviais, sakydamas, jog brostviai, gyvenantys Padaugavy, turi klausyti vyskupų Rygos ir, tapę iškeiktais nuo jų, negalėjo nuo iškeikimo išsiliuosuoti kaip per tuos pačius vyskupus arba popiežius. Toliaus visi valsčiai kalavijonų turi prigulėti kryžeiviams, kurių vienok, kaipo turtų bažnyčios, negalėjo nė vienam perleisti.