Grįžtantiems namo kalavijo ninis paskelbė rūmuose ciesoriaus, jog popiežius pi lį Revelio atdavė viešpačiui danų, bet visus kraš tus, iki nuveikiant netikėlius, turi Valdemaras su grąžinti kalavijonims; tas jiems didžiai netiko, ir vienas tarp jų supykęs. Žinoma buvo, kaip vir siaus minavo jau, jog vyskupai Rygos pradžioj kalavijonų brostvą įkūrė, darin visuomet jų valdymierais darės ir nuo paties popiežiaus daug kartų patvirtintais.
Grįžtantiems namo kalavijo ninis paskelbė rūmuose ciesoriaus, jog popiežius pi lį Revelio atdavė viešpačiui danų, bet visus kraš tus, iki nuveikiant netikėlius, turi Valdemaras su grąžinti kalavijonims; tas jiems didžiai netiko, ir vienas tarp jų supykęs.
Taip sunėrė du zokanu vokyčių, kuri dingstis pervertė visą šiaurę. Grįžtantiems namo kalavijo ninis paskelbė rūmuose ciesoriaus, jog popiežius pi lį Revelio atdavė viešpačiui danų, bet visus kraš tus, iki nuveikiant netikėlius, turi Valdemaras su grąžinti kalavijonims; tas jiems didžiai netiko, ir vienas tarp jų supykęs pasakė: „Jei tas būt pirma nutikęs, dievži niekada nebūtumėm susinėrę". Tas suvienavimas tų zokanų nutiko balandžio mėnesy metuose 1237. Tuojau didysis mistras Zal ca išsiuntė brostviu Heldrungeną ir Gerlachą į Marburgą, kur Liudvikas Oetingenas, vietinykas d. mistro, žiemą buvo dar sugrįžęs su įsakymu, idant kuo veikesniai 60 brostviu nurėdytų į Padaugavį į vietą išmuštųjų, ketėdamas ir pats į Marburgą netrukus atkeliauti į visuotinę kapitulą brostviu kry žėjų, idant tenai pasiteirautų apie reikalus savo zo kano.
Žinoma buvo, kaip vir siaus minavo jau, jog vyskupai Rygos pradžioj kalavijonų brostvą įkūrė, darin visuomet jų valdymierais darės ir nuo paties popiežiaus daug kartų patvirtintais.
Žinoma buvo, kaip vir siaus minavo jau, jog vyskupai Rygos pradžioj kalavijonų brostvą įkūrė, darin visuomet jų valdy- mierais darės ir nuo paties popiežiaus daug kartų patvirtintais. Noris Zalca pats su popiežium apie tą buvo kalbėjęs, vienok metuose 1237, 14 dienoj gegužės mėnesio apskelbė bulę apie suvienavimą kalavijonų su kryžeiviais, sakydamas, jog brostviai, gyvenantys Padaugavy, turi klausyti vyskupų Ry gos ir, tapę iškeiktais nuo jų, negalėjo nuo iškeiki- mo išsiliuosuoti kaip per tuos pačius vyskupus ar ba popiežius. Toliaus visi valsčiai kalavijonų turi prigulėti kryžeiviams, kurių vienok, kaipo turtų bažnyčios, negalėjo nė vienam perleisti.