Santrauka
Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis, liepęs iškirsti šventąjį mišką, pirmas kirviu nukirto vieną aukščiausių medžių. Narbutas pasakoja, kad šventojo miško viduryje žmonės kurį laiką nedrįso paliesti seniausio medžio, laikyto dievų buveine.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas pasakoja, kad Jeronimas Prahiškis, liepęs iškirsti šventąjį mišką, pirmas kirviu nukirto vieną aukščiausių medžių.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas pasakoja, kad šventojo miško viduryje žmonės kurį laiką nedrįso paliesti seniausio medžio, laikyto dievų buveine.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas pasakoja, kad šventojo miško viduryje žmonės kurį laiką nedrįso paliesti seniausio medžio, laikyto dievų buveine.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pasistūmėta iki miško vidurio; ten kurį laiką niekas nedrį so paliesti seniausio ir už visus medžius labiau garbinamo me džio, kurį ypač laikė dievų buveine. Pagaliau, kaip vienas už kitus būna narsesnis, taip kažkuris iš jų, skatindamas draugus, bijančius sužeisti nejautrų medį, pakėlęs kirvį, norėjo stipriai smogti juo į medį, bet įsikirto į blauzdą ir vos gyvas pargriuvo ant žemės32. Visa žmonių minia sunerimo, imta verkti ir prie kaištauti Jeronimui, kam jis įkalbėjęs išnaikinti šventą dievų prieglobstį, ir jau nebeliko nė vieno, kuris būtų išdrįsęs imtis kirvio. Tada Jeronimas, tvirtindamas, jog tai velnių kerai ap temdė žmonių akis, liepė stotis tam, kuris susižeidė ir gulėjo parkritęs, ir įtikino jį, kad niekur nebuvo susižeidęs, ir tą pačią 32 Reikia atkreipti dėmesį, kad panašų įvykį su visiškai tokiomis pat aplinkybėmis randame aprašytą Prūsijos kronikose, kai Heili- genbeilyje vyskupo Anzelmo laikais kirto ąžuolą.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |