Jeronimo Prahiškio saulės garbintojų mokymas ir kūjo garbinimo atmetimas

Santrauka

Narbutas pasakoja, kad keliaudamas Jeronimas Prahiškis rado saulės garbintojus, ypač garbinusius didžiulį geležinį kūjį.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas pasakoja, kad keliaudamas Jeronimas Prahiškis rado saulės garbintojus, ypač garbinusius didžiulį geležinį kūjį. global_id t-189625		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas pasakoja, kad keliaudamas Jeronimas Prahiškis rado saulės garbintojus, ypač garbinusius didžiulį geležinį kūjį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Jeronimas įtikino, kad tai apgavystė, sugriovė šventyklą, užpylė ugnį ir įvedė krikščioniškus papročius. Ke­ liaudamas toliau, atrado saulės garbintojus; jie ypač garbino didžiulį geležinį kūjį. Žyniai, paklausti, ką reiškiąs tas garbini­ mas, atsakė, kad seniau ištisus mėnesius nematydavo saulės, kadangi vienas galingas karalius pagrobęs ją laikė uždarytą tvirtame bokšte; tuomet vienas milžinas išgelbėjo saulę, šiuo didžiuliu kūju sudaužydamas bokštą ir išvaduotą saulę sugrą­ gaikštystė, o kadangi Gardino pavietas priklausė Trakų kunigaikš­ tystei, kuri buvo laikoma žemaitiška, tai jis turėjo apaštalauti Gardi­ no paviete, kur lietuviai gyvena, ir Trakų.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai