Kurį laiką, pra tindamas savuosius prie pavojų ir kankynių, skriejo jū romis, visur skleisdamas baisiausią siaubą, kol pagaliau išsilaipino Sambijos krantuose.
Kurį laiką, pra tindamas savuosius prie pavojų ir kankynių, skriejo jū romis, visur skleisdamas baisiausią siaubą, kol pagaliau išsilaipino Sambijos krantuose.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Vienas iš Haroldo sūnų, vardu Hakvinas, stojo vadovauti nepaprastam žygiui su gausia kariauna iš tarnauti pašauktų jaunų karių, visiškai atsidavusių vadui, iš tiesų jaunam, bet prigimties apdovanotam puikiais būdo bruožais ■— pasižymėjo pavojingiausiais sumanymais, panieka viskam, kas vadinama gailestingumu, žodžiu, viskuo, ką anais laikais ir tame krašte vadindavo didvyriškumu. Kurį laiką, pratindamas savuosius prie pavojų ir kankynių, skriejo jūromis, visur skleisdamas baisiausią siaubą, kol pagaliau išsilaipino Sambijos krantuose.