Kaipogi tebesikaulijant Sviatopelkui su kryžėjais, Vida, jų rėdytojas, sukėlė visą savo galybę, kursai, susinėręs su meldžionimis, gulė į Pamezoniją lietuvių kariauti žiemos vidų, nuty kinęs pasalu pas pilį Grevą (Christburgą), kurios įgulė, nuvargusi.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Rasi būt ir suderėjęs,* jei kryžėjai būt tą darę, ką buvo prižadėję, tai yra jo sūnų išvaduoti, kurie atkaliai, sulaukę iš Austrijos pagalbos, ne vien to nepildė, bet kuo didesniai dar pradėjo šiauštis. Kaipogi tebesikaulijant Sviatopelkui su kryžėjais, Vida, jų rėdytojas, sukėlė visą savo galybę, kursai, susinėręs su meldžionimis, gulė į Pamezoniją lietuvių kariauti žiemos vidų, nutykinęs pasalu pas pilį Grevą (Christburgą), kurios įgulė, nuvargusi speigais ir darganomis, ilsėjo, peršokęs staiga tuščius mūras, įgulę kilstančią jau iškirto, jau nuvergė ir taip Grevos pilį* apgalėjo. Vida, pailsinęs tenai karėjus, traukė tolesniai į Pamezoniją drausti trakuojančių lietuvių, kurie jo nenorėjo klausyti.