Antano Tyzenhauzo reformos (1767 m.), Povilo Ksavero Bžostovskio įkurta Paulavos respublika (1769 m.), jėzuitų ordino panaikinimas ir Edukacinės komisijos sukūrimas (1773 m.) – šie įvykiai kartais laikomi Apšvietos epochos pradžia. Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą.
Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukurti vientisą švietimo sistemą. Valstybė buvo padalyta į Lenkijos ir Lietuvos švietimo provincijas, o šios – į apygardas. Lietuvos provincijos švietimą tvarkė reformuotas Vilniaus universitetas.
Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukurti vientisą švietimo sistemą. Valstybė buvo padalyta į Lenkijos ir Lietuvos švietimo provincijas, o šios – į apygardas. Lietuvos provincijos švietimą tvarkė reformuotas Vilniaus universitetas.
Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukurti vientisą švietimo sistemą. Valstybė buvo padalyta į Lenkijos ir Lietuvos švietimo provincijas, o šios – į apygardas. Lietuvos provincijos švietimą tvarkė reformuotas Vilniaus universitetas.