t-001vidutinis
Pagal Teodoro Narbuto perteiktas 1382 m. Dubysos susitarimo sąlygas, Lietuvos valdovas ketverius metus turėjo remti Ordiną ginklu, nepradėti karų be jo sutikimo ir nepulti Ordino valdų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Be to, Lietuvos didysis kunigaikštis prižada ištisus ketverius metus, pradedant nuo Šios sutarties sudarymo datos, bet kokiuose ka ruose ir ginčuose, kad ir koks priešas būtų, teikti ordinui gin kluotą param ą; netgi patys be ordino žinios, patarim o ir sutikimo su niekuo karų nepradėti. Jei ordinas Lietuvai į pa galbą atsiųstų kariauną, tuokart savo kaštu yra įpareigojamas išlaikyti visą žygiavimo net iki Vilniaus laiką, betgi toliau di džiojo kunigaikščio rūpesčiu bus duota visa, ko reikia išlaiky mui. Be to, Lietuva pažadėjo tiek su Prūsijos, tiek su Livonijos kryžiuočiais sutartyje numatytą ketvėrių m etų laikotarpį gy venti taikoje ir niekaip bei jokiomis dingstimis nepulti ordino valdų. Pagaliau kunigaikščiai prisiekia: „Tikėjimo, tiesos ir gar bės vardan per tuos ketverius metus krikštą patys su visa tauta priimti, taip pat visuotinai telktis vienybėn su Katalikų bažny čia“. Vyko Dubysos saloje 1382 metų Visų Šventųjų išvakarė se1.