ivykis

Didžiojo magistro Vernerio iš Orzelno nužudymas

1330 m.

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1330 m. lapkričio 19 d., pasak Teodoro Narbuto, kryžiuotis Jonas iš Endorfo koridoriuje mirtinai peiliu dūrė Verneriui iš Orzelno.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 459

1330 metų lapkričio \n19 dieną, kai didysis magistras Verneris iš Orzelno bu\nvo begrįžtąs po mišparų pamaldų, laikytų jo asmeninėje \nkoplyčioje, vienas kryžiuotis Jonas iš Endorfo, įširdęs dėl \nžiauraus elgesio su juo, pastojo prieblandoje jam, einan\nčiam į savo buveinę, kelią koridoriuje ir mirtinai peiliu \ndūrė.

t-002vidutinis

Po nužudymo, pasak Teodoro Narbuto, Jonas iš Endorfo prisipažino, o Verneris spėjo ištarti: „Tegul tau Jėzus Kristus atleidžia!“; žudikui buvo pripažintas pasimaišęs protas ir jis įkalintas iki gyvos galvos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 459

Jie pastebėjo kraują ant balto apsiaus\nto, ir tasai išsyk prisipažino nusikaltęs, taip pat papasa\nkojo, kad žmogžudystės akimirką Verneris spėjo pratarti \npažvelgęs į jį: „Tegul tau Jėzus Kristus atleidžia!“ Buvo \npripažinta, jog tam žudikui pasimaišęs protas, ir popie\nžiaus įsakymu jis buvo įkalintas iki gyvos galvos, gyvas \ntik duona ir vandeniu.