1330 m. lapkričio 19 d., pasak Teodoro Narbuto, kryžiuotis Jonas iš Endorfo koridoriuje mirtinai peiliu dūrė Verneriui iš Orzelno. Po nužudymo, pasak Teodoro Narbuto, Jonas iš Endorfo prisipažino, o Verneris spėjo ištarti: „Tegul tau Jėzus Kristus atleidžia!“; žudikui buvo pripažintas pasimaišęs protas ir jis įkalintas iki gyvos galvos.
1330 m. lapkričio 19 d., pasak Teodoro Narbuto, kryžiuotis Jonas iš Endorfo koridoriuje mirtinai peiliu dūrė Verneriui iš Orzelno.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
1330 metų lapkričio \n19 dieną, kai didysis magistras Verneris iš Orzelno bu\nvo begrįžtąs po mišparų pamaldų, laikytų jo asmeninėje \nkoplyčioje, vienas kryžiuotis Jonas iš Endorfo, įširdęs dėl \nžiauraus elgesio su juo, pastojo prieblandoje jam, einan\nčiam į savo buveinę, kelią koridoriuje ir mirtinai peiliu \ndūrė.
Po nužudymo, pasak Teodoro Narbuto, Jonas iš Endorfo prisipažino, o Verneris spėjo ištarti: „Tegul tau Jėzus Kristus atleidžia!“; žudikui buvo pripažintas pasimaišęs protas ir jis įkalintas iki gyvos galvos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Jie pastebėjo kraują ant balto apsiaus\nto, ir tasai išsyk prisipažino nusikaltęs, taip pat papasa\nkojo, kad žmogžudystės akimirką Verneris spėjo pratarti \npažvelgęs į jį: „Tegul tau Jėzus Kristus atleidžia!“ Buvo \npripažinta, jog tam žudikui pasimaišęs protas, ir popie\nžiaus įsakymu jis buvo įkalintas iki gyvos galvos, gyvas \ntik duona ir vandeniu.