ivykis

Didysis Vilniaus Seimas

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Gavus valdžios sutikimą, Didysis Vilniaus Seimas vyko Vilniaus Miesto salėje gruodžio 4–5 dienomis.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 122-123

Su- manymo iniciatorius buvo iš emigracijos Bulgarijoje sugrįžęs J. Basanavi- čius. Gavus valdžios sutikimą, suvažiavimas, vėliau pavadintas Didžiuoju 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 123 Vilniaus Seimu, vyko Vilniuje, Miesto salėje, gruodžio 4–5 dienomis. Į jį susirinko apie 2 000 delegatų iš bemaž visų etnografinės Lietuvos vieto- vių, atstovaujančių visiems visuomenės sluoksniams, visoms politinėms srovėms ir tendencijoms, atvyko net iš tolimesnių Baltarusijos valsčių, dalyvavo ir lenkakalbės dvarininkijos atstovai, Lenkų socialistų partijos Lietuvoje delegatai. Kulminacinis suvažiavimo įvykis buvo rezoliucijos dėl politinės autonomijos Lietuvai suteikimo priėmimas.

t-002vidutinis

Didžiojo Vilniaus Seimo rezoliucijoje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją ir leisti Vilniuje turėti visuotiniu balsavimu renkamą Seimą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 123

Kulminacinis suvažiavimo įvykis buvo rezoliucijos dėl politinės autonomijos Lietuvai suteikimo priėmimas. Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu ren- kamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiu- sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.