Ant galo kerštus tarp arkivyskupo Rygos ir kalavijonų, ku rie iki šio laiko tarp savęs vyriausia valdžia tebsivaržė, sutaikino ir kaip įmanydamas skatino kryžėjus gromatose tuointimpos lietuvius ir žemaičius netikėlius kariauti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Ant galo kerštus tarp arkivyskupo Rygos ir kalavijonų, ku rie iki šio laiko tarp savęs vyriausia valdžia tebsi- varžė, sutaikino ir kaip įmanydamas skatino kryžė- jus gromatose tuointimpos lietuvius ir žemaičius netikėlius kariauti. Taip pasitiekę kryžėjai ir skatinami nuo popie žiaus, tą patį metą jų marčelga Dahenfeldas traukė su didžiai stipria kariauna į Žemaičius ir tenai per 5 dienas Medininkuose apie Varnius teriojo, nuo tenai pasibloškęs į pavietes Ariogalos, Vaikių ir į tolesniąsias sritis, vertė visa į rūstą tyrą, kaipogi nenuveikė karda, tą ugnia gaišino, gieždamas ap maudą už pritirtas nelaimus praėjusių metų nuo lietuvių; kūdikius, senus, (baltas) motriškąsias ga lavo, o pusūgius į vergus varė. Ant didesnės dar nelaimios Lietuvos ūkės Kęstutis su Algirdu, savo broliu, buvo didžiai sukerštusiu.