Tą išgirdęs, Albertas sukėlė kalavijonis, mel džionis ir perkrikštus, traukė į Turaidą patrakusiųjų drausti, kursai tuojau iš visos galios Dabrelio pilį apgulė. Letgaliai bekariaudami buvo naują bokštą pilėj padirbę, kurį ant jos nelaimos vieną naktį viesulas pakilęs išvertė ir daug žmonių išmušė.
Tą išgirdęs, Albertas sukėlė kalavijonis, mel džionis ir perkrikštus, traukė į Turaidą patrakusiųjų drausti, kursai tuojau iš visos galios Dabrelio pilį apgulė.
Tą išgirdęs, Albertas sukėlė kalavijonis, meldžionis ir perkrikštus, traukė į Turaidą patrakusiųjų drausti, kursai tuojau iš visos galios Dabrelio pilį apgulė. Letgaliai, išpuolę iš pilies, su tokia narsybe ėmė graudinti meldžionis, jog, daugybes jų iškloję ir daugybes žirgų ir kitų karės įrankių pagrobę, suniuko apent į pilį, drąsindami viens kitą tais žodžiais: „Stipruokit ir ginkitės, idant nevergautumėt vokyčiams". Kaipogi įgulė gynės kelias dienas kantriai ir narsiai, noris meldžionys, svaidydami dieną ir naktį vylyčias ir akmenis iš taranų, daugybes jos svieto ir gyvolių naikino.
Letgaliai bekariaudami buvo naują bokštą pilėj padirbę, kurį ant jos nelaimos vieną naktį viesulas pakilęs išvertė ir daug žmonių išmušė. Nusiminę letgaliai maldavo savo dievų, mušdami jiems ant apieros gyvolius, kuriuos paskui mėčiojo meldžionims per mūrus, kurie, neįmanydami kaip į pilį įsilaužti, rausės po pamatais pilės, vildamies mūrus išversti. Letgaliai, būdami jau mažne visi po kelis kartus žeistais ir badu stipdami, tarės nebatsiturėsis; to dėjęsis, karvedys Rusnis, per mūrą persisvėręs, sveikino Bertoldą, kamendotą Kesės, vadindamas jį savo draugu, bet tuo tarpu vylyčia į galvą pervertas nukrito žemyn, o meldžionys kuo veikesniai rausės po pilia ir taip jau buvo pasikasę, jog visa pilis vos kybojo. Tą regėdama, įgulė ir badaudama išsiuntė savo karvedį Ašį pas meldžionis sandarauti.