t-001vidutinis
Pasak Teodoro Narbuto, Jogaila, atvykęs į Vilnių, sušaukė Lietuvos seimą, prasidėjusį kitą dieną po Pelenų dienos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Atkeliavęs į Vilnių, karalius sušaukė Lietuvos seimą, kuris prasidėjo kitą dieną po Pelenų dienos3. Skirgaila, 1 Belskio kronika. - P. 273. 2 Apie tai randame pėdsakų Slaptajame Karaliaučiaus archyve (folian tas „D“), kur pats karalius viename rašte nurodo: Post annum Baptismi nostri misimus ad eundem Magistram multum solempnes ambaciadores et signanter dučėm Conradum Olesnicensem cum ceteris principibus volentes et petentes perpetuam cum ipso f acere unionem et median, te ipsius auxilio commodius gentes nostras potuissemus vocare ad Baptismum etc. (Prabėgus metams po to, kai priėmėme krikštą, pasiuntėme pas minėtąjį magistrą didžiai iškil mingą pasiuntinybę ir, pažymėtina, kartu kunigaikštį Konradą iš Olesnicos su kitais vadais, norėdami ir siekdami sudaryti su juo amžiną sąjungą ir kad galėtume, jo tarpininkaujami, savo gentis patraukti prie krikšto ir 1.1.). 3 Jau gavau ne vieną priekaištą ir ne sykį buvau skaudžiai kritikuotas, kad pernelyg paankstinu seimų Lietuvoje atsiradimą. Tačiau savo tiesai patvirtinti turiu apčiuopiamą įrodymą - 1387 metų Vladislovo Jogailos privilegiją, duotą „An. 1387. feria sexta post diem Cinerum“, tai yra vasario 22 dieną (apie šią privilegiją dar kalbėsime plačiau). Privilegija buvo paskelbta pačioje seimo 353 Vladimiras Kijevietis, Vytautas ir daugelis kitų Lietuvos kuni gaikščių, didikų ir aukštųjų bajorų sudarė tą didįjį tautos susirin kimą, kuriam Jogaila visa Lenkijos karaliaus iškilminga didybe pirmininkavo