1794 m. sukilimo kulminacija Lenkijoje ir Lietuvoje tapo kai kurių Targovicos konfederatų pakorimas Varšuvoje birželio 28 d.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
Sukilimo kulminacija Lenkijai ir Lietuvai tapo kai kurių Targovicos konfederatų, tarp kurių buvo Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos vyskupas J. Kosakovskis, egzekucija – jie buvo pakarti Varšuvoje birže- lio 28 dieną. Sukilėliai tarsi kartojo Prancūzijos didžiosios revoliucijos eigą – sumanymas rengti egzekuciją kilo oficialiai sukilimo valdžiai opo- navusiame jakobinų klube. Šis klubas rengė manifestacijas, privertusias teismą paskelbti minėtus mirties nuosprendžius.
Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos sukilėlių vadas Jokūbas Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
Visa tai atšaldė dalį LLV bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Ru- sijos kariuomenei imtis veiksmų. Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės per- ėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos suki- lėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.
Lietuvoje 1794 m. sukilimas prasidėjo balandžio 16 d. Šiauliuose, o sukilėlių vadu tapo Jokūbas Jasinskis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 96
liuose, sukilėlių vadu tapo Jokūbas Jasinskis. Sukilėliai balandį išvadavo
1794 m. sukilimo kulminacija Lenkijoje ir Lietuvoje tapo kai kurių Targovicos konfederatų egzekucija Varšuvoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
Sukilimo kulminacija Lenkijai ir Lietuvai tapo kai kurių Targovicos konfederatų, tarp kurių buvo Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos vyskupas J. Kosakovskis, egzekucija – jie buvo pakarti Varšuvoje birže- lio 28 dieną. Sukilėliai tarsi kartojo Prancūzijos didžiosios revoliucijos eigą – sumanymas rengti egzekuciją kilo oficialiai sukilimo valdžiai opo- navusiame jakobinų klube. Šis klubas rengė manifestacijas, privertusias teismą paskelbti minėtus mirties nuosprendžius.
Rusijos kariuomenė, vadovaujama Aleksandro Suvorovo, 1794 m. sukilimo metu ėmėsi veiksmų prieš sukilėlius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
Visa tai atšaldė dalį LLV bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Ru- sijos kariuomenei imtis veiksmų. Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės per- ėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos suki- lėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
lio 28 dieną. Sukilėliai tarsi kartojo Prancūzijos didžiosios revoliucijos