ivykis

1794 m. sukilimas Lietuvoje T. Kosciuškos sukilimas

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1794 m. rugpjūtį Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių, o lapkričio 5 d. pasidavė Varšuva.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 97

Visa tai atšaldė dalį LLV bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Ru- sijos kariuomenei imtis veiksmų. Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės per- ėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos suki- lėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.

Laurynas Gucevičius per Tado Kosciuškos sukilimą tapo Vilniaus gvardijos vadu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 97

Visa tai atšaldė dalį LLV bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Ru- sijos kariuomenei imtis veiksmų. Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės per- ėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos suki- lėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.

1794 m. sukilimo kulminacija Lenkijoje ir Lietuvoje tapo kai kurių Targovicos konfederatų egzekucija Varšuvoje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 97

Sukilimo kulminacija Lenkijai ir Lietuvai tapo kai kurių Targovicos konfederatų, tarp kurių buvo Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos vyskupas J. Kosakovskis, egzekucija – jie buvo pakarti Varšuvoje birže- lio 28 dieną. Sukilėliai tarsi kartojo Prancūzijos didžiosios revoliucijos eigą – sumanymas rengti egzekuciją kilo oficialiai sukilimo valdžiai opo- navusiame jakobinų klube. Šis klubas rengė manifestacijas, privertusias teismą paskelbti minėtus mirties nuosprendžius.
t-004vidutinis

Rusijos kariuomenė, vadovaujama Aleksandro Suvorovo, 1794 m. sukilimo metu ėmėsi veiksmų prieš sukilėlius.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 97

Visa tai atšaldė dalį LLV bajorijos nuo sukilimo ir tapo pretekstu A. Suvorovo vadovaujamai Ru- sijos kariuomenei imtis veiksmų. Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės per- ėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai. Ginant Varšuvą žuvo Lietuvos suki- lėlių vadas J. Jasinskis ir Gegužės trečiosios konstitucijos pataisos autorius T. Korsakas.
c-66669Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 90

Apšvietos ir klasicizmo idėjas – Lietuvos istorijoje jis vienas ryškiausių
c-66670Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 97

lio 28 dieną. Sukilėliai tarsi kartojo Prancūzijos didžiosios revoliucijos