1348 m. Veliuonos apgultis ir užėmimas

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Kariaunos susitelkė netoliese neseniai žemaičių sugriauto morerentur manibus cum cingulis in ramos arborum se suspenderunt. Chris­ tianorum etiam electorum occisi sunt quinquaginta, vel circa (Tais pačiais metais, būtent XLVIII (1348. - T. N.), nuo sausio mėnesio Teutonų ordino magistras Svekas, su dvidešimt dviem tūkstančiais raitelių įžengęs į stabmel­ džio Lietuvos karaliaus žemę, šešias savaites ją niokojo, kurį grįžtantį, pasu­ kusį upės ledo link, pasivijo Lietuvos karalius, ketindamas, kai eis per ledą, paskandinti. O krikščionys, kurių dalis jau buvo ant ledo, apsigręžę nuo upės, pasuko į priešais plytėjusį lauką, beveik šešis tūkstančius jų, priverstų kautis, paskandino ir apie dvylika tūkstančių nukovė, nes persekiojo bėgančius į Lie­ tuvos miškus. Be to, du norėję pabėgti karaliaus broliai įlipo į medžius, ta­ čiau krikščionys norėjo juos nukirsti, todėl negalėjo išlipti ir, kad nebūtų nužudyti kryžiuočių rankomis, kardasaičiais pasikorė medžių šakose. Be to, tuokart žuvo ir maždaug penkiasdešimt geriausių krikščionių) *. 97 Bajerburgo, siekdamos apsupti Veliuoną,.tuo metu labai di­ delę reikšmę įgavusią tvirtovę, kuri galėjo būti laikoma atra­ ma, padedanti užkariauti tolimesnius kraštus, nusidriekusius palei Nemuną. Tad daug kas priklausė nuo to, ar bus užval­ dyta ši pilis; apsupo ją ir visokiausiais būdais mėgino tą pilį užimti; įgula, sudaryta iš tūkstančio penkių šimtų karių, ke­ turias dienas įnirtingai gynėsi, stojusi prieš keliolika tūkstan­ čių siekiančią k ariau n ą ir tų laikų pačių sum aniausių inžinierių karo meno pasiekimus