ivykis

1346 m. Algirdo žygis prieš Naugardą

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Algirdas su keliais broliais ir gausia kariauna įsiveržė į naugardiečiams priklausiusią Šelonės sritį ir įsirengė stovyklą prie Pšagos upės žiočių.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 86

Tuo tarpu Algirdas, nusprendęs pats numaldyti nau- gardiečių sambrūzdį, lydimas keleto savo brolių, stojęs gau­ sios kariaunos priešakyje, įsiveržė į Šelonės sritį, priklausančią naugardiečiams, įsikūrė stovykloje prie Pšagos upės žiočių. Iš ten į Naugardą paliepė vykti pasiuntiniui, kuris žmonių sueigoje pasakė: „Įžeidėte Lietuvos didįjį kunigaikštį Algir­ dą proteguodam i jo brolį, maištą prieš tėvynę ruošiantį, ka­ riauną telkiate, ir netgi viešoj sueigoj jūsų posadnikas Eustachas pavadino jį šunimi. Visa tai privertė patraukti į mūšio lauką, stoti prieš jus“.
t-002vidutinis

Algirdas, traukdamas į Naugardą, priėmė kelią pastojusių naugardiečių pasiuntinių atsiprašymus ir susitaikė su jais, įpareigodamas naugardiečius prireikus padėti Lietuvai prieš kryžiuočius.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 87

Naugardiečių pasiun­ tiniai pastojo kelią Algirdui, traukiančiam į miestą, priėm ė jis atsiprašymus, sutiko draugiškai taikytis, tik su sąlyga, kad naugardiečiai, atsiradus reikalui, teiktų pagalbą prieš kryžiuo­ čius; po to, apdovanoti brangiomis dovanomis, grįžo į savo šalį1.